Jau rytoj Lietuvoje įvyks pirmoji Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Ar aš pažįstu jauną žmogų?“, kurioje savo įžvalgomis apie jaunimą dalysis tyrėjai – mokslininkai iš Lietuvos ir kitų užsienio šalių, jaunimo politikos įgyvendintojai ir praktikai.
„Sprendžiant bet kokį jaunimui aktualų klausimą, svarbu įsiklausyti į jaunimo situaciją, suvokti kylančius iššūkius, jaunimo poreikius bei galimybes. Akivaizdu, kad tiems, kurie ieško ir priima sprendimus, neužtenka savo asmeninės patirties. Reikalingos platesnės ir gilesnės analizės nuolatinės visuomenės kaitos kontekste. Svarbu sudaryti sąlygas, kad didėtų jaunimo aktyvumas – jauni žmonės dalyvautų priimant aktualius jaunimui sprendimus“, – tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Ramunė Jurkuvienė.
R. Jurkuvienės teigimu, siekiant įtraukti jaunus žmones į sprendimų priėmimą, svarbu skatinant dialogo kultūrą, nuolatinį glaudų domėjimąsi jaunimui aktualiais klausimais. „Vien tik tyrimais jaunimo srityje visų esamų iššūkių ir problemų išspręsti negalima, jei nėra nuolatinio dialogo. Labai svarbi sąlyga ir iššūkis yra glaudus politikos formuotojų, tyrėjų ir praktikų bendradarbiavimas“, – įsitikinusi patarėja R. Jurkuvienė.
Jaunimo reikalų departamento (JRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) direktoriaus Mindaugo Kuliavo teigimu, JRD jau seniai matė poreikį bendradarbiauti su mokslininkais – tyrėjais, kurie tiria jaunimą Lietuvoje.
„Ruošimasis Tarptautinei mokslinei – praktinei konferencijai „Ar aš pažįstu jauną žmogų?“ iš mūsų pusės prasidėjo dar prieš kelerius metus. Pirmaisiais savo žingsniais bandėme rasti mokslininkus, vykdančius jaunimo tyrimus Lietuvoje bei užsienyje ir su jais užmegzti tarpusavio ryšius. Taip po truputį tvirtėjo mūsų, kaip jaunimo politikos įgyvendintojų ir mokslininkų – tyrėjų – bendradarbiavimas“, – teigia JRD vadovas.
Pasak M. Kuliavo, nuolatinis bendravimas su mokslininkais – tyrėjais privedė prie rimtų pamąstymų, kad Lietuvoje reikėtų sukurti Tyrėjų tinklą. Šio tinklo pagalba būtų galima turėti tyrimų visumą, o ne pavienius tyrimus, kas padėtų pasiekti kur kas geresnių rezultatų jaunimo politikos srityje.
„Sunku iš anksto prognozuoti ir aiškiai pasakyti, kas konkrečiai pasikeis ir ar pagerės valstybės ir jaunų žmonių gyvenimai, kai turėsime Tyrėjų tinklą. Mokslas yra autonomiška sistema. Mokslininkai tiria faktus, stengiasi tyrimais atskleisti kaip yra, kodėl taip yra, remdamiesi turimais faktais ir ilgalaikiais stebėjimais bando nuspėti, kas bus ateityje. Jaunimo politikos formuotojai priima sprendimus jaunimui svarbiais klausimais, jie turi sprendimo galią, bet tuo pačiu neša atsakomybės naštą už tų sprendimų rezultatus arba pasekmes“, 0 savo įžvalgomis dalinosi mokslininkė – tyrėja doc. dr. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė.
Mokslininkės – tyrėjos teigimu, šiame bendradarbiavime svarbu, kad mokslininkai pateiktų faktus, kuriais būtų galima pasitikėti, t.y. turėtų užtikrinti faktų nustatymo kokybę, galbūt pasiūlytų galimas gautų faktų interpretacijas, o jaunimo politikos formuotojai galėtų pasinaudoti pateiktais faktais priimdami savo sprendimus. Bendradarbiavimo sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau svarbiausia yra geranoriškas dialogas, partnerių abipusė pagarba, pasitikėjimas, atvirumas, lankstumas bei laiku priimti tinkami sprendimai.
Organizuojant Tarptautinę mokslinę – praktinę konferenciją „Ar aš pažįstu jauną žmogų?“ yra keliami klausimai: kiek ir kaip mes pažįstame jaunus žmones, kaip asmenys ir kaip mokslininkai tyrėjai, kiek savo tyrimuose skiriame dėmesio jaunų žmonių pažinimui, ar žinome jų svajones, rūpesčius, apsisprendimus, apsisprendimų priežastis ir kitus jų tikrovės aspektus. Kiek ir kaip mokslininkai savo tyrimais galėtų prisidėti prie faktais grįstos jaunimo politikos formavimo.
„Labai tikimės, kad šios konferencijos metu išsakytos mokslinės įžvalgos leis išjudinti stereotipinį mąstymą, praplėsti akiratį, suteiks papildomos kompetencijos, atvers naujas tyrėjų bendradarbiavimo perspektyvas“, – sako M. Kuliavas.
