Šuo namuose – džiaugsmas, o štai jo auklėjimas dažnam tampa tikra problema. Viena iš pagrindinių problemų yra kaulijimas ir maisto vogimas nuo stalo. Tuomet šeimininkams iškyla klausimas, kaip atpratinti savo mylimą augintinį nuo šio bjauraus įpročio.
Iš pradžių reiktų išsiaiškinti tokio elgesio priežastis. Šunys, taip pat kaip ir žmonės, valgo tuomet, kai jie yra alkani. Tačiau dažnai šunims atsiranda poreikis užkąsti „atsargai“ – tai jau sukauptos patirties pasekmės, kai valgis neatsiranda reguliariai ir nebūtinai tuo metu, kai norisi ėsti. Jauni šuniukai aktyviai auga ir priauga svorio, todėl jų apetitas, kaip taisyklė, labai geras. Kartais maisto vogimas arba jo valgymas nuo grindų yra tam tikrų maistingųjų medžiagų trūkumas, todėl reikia pagalvoti apie tai, kad gyvūną reiktų dažniau ar daugiau pašerti.
Kaip atpratinti šunį vogti ir kaulyti maistą
Jei jau apmąstėte visas maisto vogimo ir kaulijimo priežastis, o pas šunį jau susiformavo toks įprotis, galbūt jums padės keletą patarimų, aprašytų žemiau.
Pagrindinė taisyklė – pašerkite šunį prieš patys sėsdami valgyti. Jei šuo bus sotus, vargu, ar jis dar ims prašyti papildomo maisto, net ir labai skanaus, bent jau nesistengs jo pavogti nuo stalo.
Reikėtų nepamiršti, kad šunį karts nuo karto galima ir reikia palepinti, duodant kokį nors skanėstą. Tai labai geras metodas, kuris padeda auklėjant. Vis dėl to nepamirškite, kad šuo turi žinoti, jog skanėstą jis gaus tik tuomet, kai jūs patys pavalgysite, ir griežtai tik iš savo dubenėlio. Taip pat pratinkite šunį eiti į savo vietą, kai nors vienas šeimos narys sėdasi už stalo. Jei šuo atliko komandą ir kantriai sėdi savo vietoje, ją galima apdovanoti už gerą elgesį, pavaišinant skanėstu iš šeimininko rankų arba iš dubenėlio.
Jei jūsų augintinis priprato valgyti nuo grindų, stenkitės išugdyti negatyvų požiūrį į tokį ėdimą. Pavyzdžiui, jūs galite suvilgyti maisto gabaliukus kokiais nors aštriais prieskoniais – šunys to neėda.
Alternatyvus būdas atpratinti šunį nuo stalo – naudoti nepriimtinus jam garsus. Įsigykite kokį nors triukšmingą instrumentą, tarkim uždarą indą pilną monetų, ir juo formuokite negatyvų refleksą vagystei. Kai tik augintinis pavogs kąsnelį, meskite indelį šalia jo (tik ne į gyvūną!). Toks instrumentas visuomet turi būti šalia jūsų ir mėtyti jūs turite kiekvienąkart, kai pastebite vagystę arba vos tik šuo ima kaulyti maisto. Kai šuo išmoks nevogti jums esant, atlikite kitus veiksmus: pastatykite ant grindų „signalizaciją“ (pririškite prie instrumento skanėstą taip, kad indas kristų ir barškėtų, norint maistą nuimti nuo siūlo). Taigi, jei šuo bandys maistą vogti jums nesant, indas tikrai subarškės ir taip išgąsdins gyvūną. Per keletą dienų, kai jūsų augintinis įsisavins, kad negalima rinkti maisto nuo grindų, pereikite ir prie baldų, stovinčių valgomajame – kėdžių ir stalo. Norint pagreitinti patį procesą, galima sugalvoti skirtingas „baidykles“. Palaipsniui šuo suvoks, kad negalima vogti maistą iš jokios vietos, net ir tuo atveju, jei namuose nėra žmonių.
Vos tik šuo pradės elgtis tinkamai – neprašinės, nevogs maisto – būtina jį apdovanoti ir pagirti, geriausiai – skanėstu paruoštu jam dubenėlyje.
