Daiva, Vilnius
Mano devynmečiui sūnui depresija. Su vyru išsiskyrėme prieš pusmetį, nuo to laiko vaikas neatsitraukia nuo kompiuterio, pradėjome smarkiai dėl to pyktis. Jis nenori užsiimti jokia kita veikla, vos grįžęs iš mokyklos sėda prie kompiuterio ir žaidžia žaidimus. Jis jaučia nuoskaudą ir pyktį, kad tėvas paliko šeimą, jam labai trūksta tėviško palaikymo. Skyrybos skaudus išgyvenimas, tačiau pamirštu save, kai matau, kad pagalbos reikia mano vaikui.
Bandžiau prikalbinti sūnų apsilankyti pas psichologę, tačiau jis griežtai atsisako. Stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti kartu su juo, kad jis jaustų palaikymą, kasdien išeiname pasivaikščioti, kad jis bent kiek pailsėtų nuo kompiuterio ir prasiblaškytų, grįžę kartu sėdame daryti namų darbų, tenka liepti daryti namų darbus, kitaip jis mokslus išvis apleistų. Prašiau buvusio vyro, kad pasikalbėtų su sūnumi, tačiau sūnus su tėvu bendrauja nenoriai, tėvo išėjimą vaikas interpretuoja kaip išdavystę ir tėvas dabar jam tarsi priešas.
Prašau patarimo kaip elgtis šioje situacijoje, kaip galėčiau padėti savo sūnui išgyventi šią krizę?
Pasidalink savo istorija [email protected]
