Socialiniame tinkle „Facebook“ plintant kenkimo programai, Ryšių reguliavimo tarnybos CERT-LT padalinio vadovas Mindaugas Razbadauskas Žinių radijui nurodė, kad svetainės, platinančios kenkėjišką kodą, jau uždarytos, tačiau vis tiek patarė būti budriems ir įvardijo, kur slypi pavojai.
„Pastarosiomis dienomis mūsų padalinys CERT-LT gavo daug pranešimų iš „Facebooko“ vartotojų, kad „Facebook“ erdvėje plinta kenkėjiškas kodas. Mes į tai sureagavome, pradėjome vykdyti tyrimą, išaiškinome internetines svetaines, kurios platina šį kenkėjišką kodą bei buvo susijusios su kenkėjiško kodo pristatymu. Kreipėmės į paslaugų tiekėjus, kad šios svetainės būtų šalinamos ir, mano duomenimis, šios svetainės dabar yra pašalintos“, - laidoje „Aktualioji valanda“ pasakojo M. Razbadauskas.
Pats algoritmas, kaip veikia kenkėjiško kodo platinimas, M. Razbadausko teigimu, yra gerai žinomas ir dažnai taikomas.
„Facebooko“ erdvėje jo vartotoju vardu platinama interneto svetainė su tam tikru prierašu jo draugams. Paspaudę ant tos nuorodos, vartotojai nukreipiami į suklastotą „Facebook“ tinklalapį, kuris yra ganėtinai panašus į tikrą „Facebook“ tinklalapį. Jame neva yra patalpinta vaizdinė medžiaga, ant kurios paspaudus paprašoma įsidiegti papildomą programą, įsidiegus šią programą kompiuteris tampa užvaldytas ir toliau yra platinamas kenkėjiškas kodas „Facebook“ erdvėje kitiems jo draugams“, - kenkėjiško kodo veikimo principą apibūdino M. Razbadauskas.
Pasak jo, kuomet reikia atsisiųsti tikrus, o ne kenkėjiškus papildinius, būna nurodomas šaltinis, to papildinio gamintojas, tačiau M. Razbadauskas pabrėžia rekomenduojantis siųstis papildinius ne iš interneto svetainės, kuri siūlo tai įsidiegti, bet nueiti į oficialų gamintojo tinklalapį ir iš ten atsinaujinti papildinius.
„Interneto vartotojus raginame elgtis atsargiai – pirmiausia, nespausti įtartinų nuorodų, gautų iš „Facebook“ vartotojų arba pastebėtų „Facebook“ sraute, net jei tos nuorodos būtų gautos iš pažįstamų. Taip pat elgtis ir kitose platformose – tiek tinklalapiuose, tiek elektroninio pašto, „Skype“ programose ar kitose bendravimo platformose“, - kalbėjo specialistas.
M. Razbadauskas taip pat pataria nediegti papildinių ar programų, kurias siūlo įdiegti įtartinos svetainės, ir viską vertinti kritišku žvilgsniu.
Parengė Ieva Kazlauskaitė
