„Likau apšalusi“, – po apsilankymo vienoje sostinės kirpyklų naujienų portalui tv3.lt pasakoja vilnietė Jurgita (tikras vardas redakcijai žinomas – aut. past.).
Moteris teigia, kad jau keletą metų lankosi pas tą pačią kirpėją, tačiau tvirtina, kad ženklų kainų kilimą pajuto pirmą sykį.
„Visada kirpykloje prašau, kad man pašviesintų plaukus – įdėtų kelias sruogeles. Šį kartą už vidutinio ilgio plaukų dažymą sumokėjau 130 eurų, o visus likusius kartus – apie 90-100 eurų. Kaina priklausydavo kaina nuo to, ar man darydavo plaukų gydymą. Šį kartą jo neprašiau, bet [išvydusi sąskaitą] likau apstulbusi – sumokėjau net 30 eurų brangiau. Suprantu, kad viskas brangsta, bet jei tokiais tempais, tai dings pusė klientų. Juk paėmusi tris klientes kirpėja užsidirba iki 100 eurų. Nežinau, kiek čia tų šampūnų, dažų už tokią kainą galima nusipirkt“, – kalba ji.
Pasiteiravus Jurgitos, ar planuoja ieškotis, kas pigiau nudažys plaukus, moteris atsakė pagalvosianti: „Juk gerų meistrių ne tiek ir daug. O mano meistrė man patinka“.
O štai vilnietė Viktorija pasakoja jau nuo pandemijos plaukus dažanti pati namuose. Jos tvirtinimu, tai tapo ne tik įpročiu, bet ir laiko, pinigų sutaupymu.
„Eidavau kas mėnesį į kirpyklą, kad man nudažytų šaknis, bet kainos neadekvačios. Kas mėnesį sumokėdavau apie 60 eurų. Atrodo nedaug, bet per metus 720 eurų – dideli pinigai. <…> O dažų bonkutę nusiperku tiesiog parduotuvėje – sumoku iki 12 eurų. Kartais pasikerpu kirpykloje, bet ir tai moku brangiau nei anksčiau <…> apie 5-7 eurus pabrango“, – tvirtina moteris.
Mačiulienė: kiekvienas verslas stengiasi išsilaikyti
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų kirpyklų ir asmens priežiūros paslaugų kainos per metus nuo 2021 m. spalio pakilo iki 13.5 proc. Gegužės pabaigoje šis skaičius buvo mažesnis – siekė 6,3 proc.
Lietuvos grožio specialistų federacijos vadovė Jolanta Mačiulienė naujienų portalui tv3.lt aiškindama priežastis pažymi, kad grožio sektoriaus atstovai su kiekvienu kainų kilimu praranda dalį savo klientų, kadangi jų teikiamos paslaugos „nėra pirmos būtinybės prekė“. Žmonės kurį laiką gali be to gyventi, atsisakyti.
„Tikrai šiai dienai visi išmoko gyventi ekonomiškai ir taupiai. Du prieš tai buvę pandeminiai metai parodė visas grimasas –klientai išmoko ir patys apsikirpti tokiais atvejais, pasidažyti. Be abejo, žmonių sumažėjimas ženklus. Vis tik ši infliacija išprovokavo emigracijos bangą. Ir aš drįstu pasakyti, kad kainos Lietuvoje ne tik paslaugų išaugo, bet ir viso pragyvenimo. Ta kainų pasiutpolkė turėjo didelės įtakos grožio sektoriui. Kiekvienas atsakingas žmogus, turėdamas bent mažytį verslą stengiasi išsilaikyti, jį išlaikyti ir išgyventi“, – sako J. Mačiulienė.
Ji pažymėjo, kad daugelis grožio specialistų kai kurias paslaugas pakėlė nuo 5 iki 10 eurų: „Ar dar žmonės planuoja kainas keisti ir kelti – sunkus klausimas. Nes jeigu mes vėl pakelsime savo kainas, neaišku, kaip sureaguos klientai, nes tai ne maisto prekės“.
J. Mačiulienė su nerimu stebi ir už elektros sąskaitas susimokėti negalinčius verslo subjektus, kurie nerasdami išeities privalo užsidaryti.
„Vis daugiau [grožio specialistų] parduoda grožio salonų baldus, pačius salonus, nuomoja patalpas, kur anksčiau buvo grožio salonai. <…> Tai ką tai sako? Daugelis apsisprendė kažką keisti arba tą daryti, nes ne kiekvienas geba išsilaikyti tokiomis situacijomis. Juolab, kad grožio versle nėra jokių rėmų. Grybai rudenį auga, o grožio salonai visus ištisus metus“, – nurodo J. Mačiulienė.
Iki šiol valdžia nėra priėmusi sprendimų, galinčių padėti verslams išgyventi energetikos kainų kilimo krizę.
J. Mačiulienė sako, kad verslai pavargo „kovoti“ dėl geresnio gyvenimo, nes tiesiog nebemato prasmės – jų niekas neklauso.
„Manau, kad tai yra beprasmiška. Smulkūs ir vidutiniai verslai yra tiesiog pamiršti, nustumti kažkur. Yra toks požiūris: „maždaug jūs čia patys“. Tai neramina ne tik mane, bet ir daugelį grožio specialistų“, – pabrėžė ji.
„Grožio sektorius – turbūt vienintelis sektorius, kuris niekada nieko nereikalavo. <…> Visada labai norisi, kad žmonės nepamirštų, kad esame ir mes. Šitie sektoriaus atstovai, kurie yra sukūrę darbo vietas, dirba ir užsidirba, bet moka mokesčius. <…> Kartais yra tiesiog liūdna klausyti, nes pandmeiniu laiku aš pati betarpiškai bendravau su valdžia, labai buvau aktyvi“, – pridūrė J. Mačiulienė.
Paslaugų infliacija artėja link savo piko?
Viso paslaugų sektoriaus kainos nuo metų pradžios tendencingai auga, o tai lemia kelios priežastys.
Pagrindinė priežastis – išbrangusi energetika. Nuo vasaros vidurio visoje Europoje buvo stebimas labai didelis kainų šuolis, į kurį paslaugų įmonės į buvo priverstos jautriai sureaguoti.
„Kirpyklose, grožio salonuose sąnaudos sudaro, ko gero, didesnę dalį visų sąnaudų“, – kalba ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Antroji priežastis – kuklios antiinfliacinės priemonės verslui. Tai lėmė, kad paslaugų bendrovių energetikos sąskaitos didėjo panašiu tempu, kaip didėjo ir energetikos kainos rinkose.
„Tai reiškia, kad įmonės dėl pakilusių energetikos kainų dalį pabrangimo perkelia ant vartotojų pečių. Sakyčiau, kad dalį pabrangimo įmonės prisiėmė ir ant savo pečių, kadangi vasaros pabaigoje energetikos kainos verslui kilo 2-3 kartus, lyginant su praėjusių metų vasara. O paslaugų kainos kyla dviženkliu greičiu, bet ne dviženkliais procentais.
Bet dalį energetikos kainų padidinimo daug kas kompensavo iš savo lėšų – nekėlė paslaugų kainų taip stipriai, bet dėl to nukentėjo įmonių verslas ir pelningumas“, – nurodo ekspertas.
Trečia priežastis, apie kurią kalba ekonomistas – pakitusi darbo rinkos situacija Lietuvoje.
„Antrą [metų] ketvirtį atlyginimų augimas buvo dviženklis. Kadangi atlyginimai paslaugų sektoriuje auga labai sparčiai nuo COVID-19 pradžios, tai automatiškai vis labiau didina spaudimą tiesiog kelti bendras paslaugų kainas“, – sako A. Izgorodinas.
Labai tikėtina, kad paslaugų infliacija yra vis arčiau savo piko, kadangi energetikos kainos rinkose stabilizavosi ir net šiek tiek krenta. Anot ekonomisto, Lietuvos laukia „w“ formos paslaugų infliacija.
„Kai išeis spalio-lapkričio infliacijos duomenys, tikriausiai matysime tiek bendrą Lietuvos infliacijos piką, tiek ir paslaugų infliacijos piką dėl to, kad elektros ir dujų kainos labai staigiai nukrito. Bet tai yra laikinas dalykas. Kai prasidės rimtesnė žiema, dujų ir elektros kainos Europos energetikos rinkoje iš naujo padidės. Kadangi Europa pirmą kartą susidurs su tokiu dideliu spaudimu ir disbalansu energetikos rinkoje, kai dujų tiekimas iš Rytų rinkų bus labai sutrikęs. Manau, kad panika, nerimas ir stresas į Europos energetikos rinką sugrįš, o tai reiškia, kad žiemą matysime naują dujų ir elektros kainų padidėjimą. Tik dar nėra aišku, kokio lygio jis bus“, – nurodo ekspertas.
Todėl, anot A. Izgorodino, paslaugų sektorius pajus dar vieną spaudimą paslaugų kelti kainas. Prognozuojama, kad jau sausio-vasario mėnesiais matysime paslaugų infliacijos paspartėjimą.
„Viskas labai priklausys ir nuo tokių aspektų kaip orai. Nes iš vienos pusės artinasi šalčiai, bet iš kitos pusės – oficialios orų agentūros prognozuoja šiltą žiemą. Todėl pasakyti, kokio lygio gali būti naujas paslaugų kainų šuolis, yra labai sunku, nes iš esmės nemaža dalimi tai priklausys nuo klimato ir orų sąlygų. Bet kokiu atveju labai atsipalaiduoti nereikėtų“, – pabrėžė jis.
Nemoka mokesčių, nes KVITŲ NIEKADA NEDUODA, o jiems, matai, reikia lengvatų ir žemų kainų ?!.
