Ekspertų prognozės apie gerėjantį gyvenimą šiųmetinio kainų augimo fone skamba lyg pasityčiojimas, kai tenka pasirūpinti šaldytuvų turiniu. Tai patvirtina ir Europos Sąjungos statistinė tarnyba „Eurostat“: pagal kainų augimo tempus Lietuva atsidūrė garbingoje" trečioje vietoje, rašo „Vakarų ekspresas“.
Naujausiais "Eurostato" duomenimis, mūsų šalyje per pastaruosius metus maisto prekių ir nealkoholinių gėrimų kainos šoktelėjo į viršų 12,6 procento. Prastesnė situacija - tik Latvijoje ir Bulgarijoje.
Tuo tarpu Lietuvoje žmonės politikų pasakomis apie šviesų rytojų nebetiki: atlyginimai didėja, bet brangymečio našta nelengvėja - papildomas pajamas "suvalgo" infliacija, o pabrangę pieno, duonos ir mėsos gaminiai verčia didinti maisto produktams skiriamą išlaidų dalį, arba susiveržti diržus.
Kol atsakingos Lietuvos žinybos aiškinasi, ar brangymetis ir galimas verslininkų sąmokslas - susiję dalykai, o prekybininkai bando susigrąžinti pirkėjus drąsiais pažadais, žmonės savarankiškai ieško būdų išgyventi. Viena iš alternatyvų - turgus.
Metais atgal
Beveik už tiek pat, kaip prieš metus maisto prekių parduotuvėse, nūdien turgavietėse galima nusipirkti kiaušinių, daržovių, vaisių, rūkytų mėsos gaminių, jautienos, pieno produktų.
Turgadienį prekeiviai mažiausio dydžio dešimt kiaušinių siūlė po 1,80, vidutinio - už 3,30 Lt, o kone stručio dydžio kiaušiniais prekiavo po 3,80 Lt.
"Kaip mums per visuotinį brangymetį pavyksta išlaikyti mažesnes nei parduotuvėse kainas? Mes neužsidedame tokių fantastiškų antkainių. Turguje dešimt kiaušinių perkantis žmogus permoka tik 30 centų, o parduotuvėje - ne mažiau kaip vieną litą. Mes, prekiaudami turgavietėje, už tuos papildomus 30 centų sugebame padengti visus neišvengiamus kaštus bei dar šiek tiek užsidirbti",- aiškino vienas iš prekeivių.
Kadangi mūsų redakcija nuo praeitų metų vasaros kaupė maisto parduotuvių čekius, turime teisę teigti, jog turgavietėje iš tiesų vyrauja pernykštės kainos. Pavyzdžiui, 2006-ųjų vasarą prekybos centruose dešimt kiaušinių kainavo 2,80 Lt, rudenį - 3,10-3,20 Lt.
Vaisių bei daržovių pardavėjai vieningai tvirtino pastaruoju metu turgavietėje susiduriantys su vis didėjančiais pirkėjų srautais: "Turguje kainos visada buvo mažesnės. Mums gi nereikia išlaikyti didžiulių prekybos centrų su milžiniška darbuotojų kariauna."
Pavyzdžiui, dideli "Kriaušiniai" obuoliai po tris litus už kilogramą akimirksniu surikiavo pirkėjus į laukiančiųjų eilę. Tuo tarpu pensinio amžiaus moteriškės, pirkusios po kelis bananus (1 kg kaina - 3,8 Lt) bei po šakelę vynuogių (1 kg - 4,5 Lt) teigė leidžiančios sau pasilepinti vaisiais tik kelis kartus per mėnesį.
Dešimtą valandą ryto turguje jau buvo neįmanoma nusipirkti šviežio pieno - prekeiviai Birutė ir Vytautas tegalėjo pasiūlyti grietinės ir varškės.
"Pieną jau išpirko. Jį paprastai parduodame po du litus už litrą,"- džiaugėsi dešimt karvių laikanti Birutė, siūlanti ir naminę varškę po 7 litus už kilogramą.
Jos sutuoktinis, paklaustas apie akivaizdžius kitų prekių kainų skirtumus parduotuvėse ir turguje, aiškino, jog reikia atsižvelgti ne tik į produkto kainą, bet ir į kokybę: "Mūsų siūloma grietinė yra brangesnė - už pusę litro prašome iki 6 litų, bet juk joje nėra jokių konservantų, jokių chemijų."
Pieno produktų pardavėjai prisipažino negalį pasigirti dideliais pelnais, bet ir nesiskundė: per mėnesį juodu uždirba kelis tūkstančius litų.
Keliais litais pigiau
Tuo tarpu šviežios mėsos skyriuje nestigo tuščių prekyviečių. Per dešimt metų turgavietėje besidarbuojantys sutuoktiniai Vida ir Vytautas teigė, jog daugelį atbaido mėsos pardavėjams taikomas mokestis
"Įsivaizduokite, už vieną prekystalį per dieną turime sumokėti beveik 50 litų. O juk dar patys gyvą mėsą perkame, po to skerdžiame, parduodame ir uždarbis turi būti šioks toks",- atviravo prekeiviai.
Nepaisant visų rūpesčių, jiedu tikino galį išlaikyti žemesnes nei parduotuvėse jautienos bei veršienos kainas. Pavyzdžiui, šiuo metu jautienos kumpio prekybos centruose kilogramo kaina siekia 17-18 litų, o turguje - 14-15 Lt. Būtent tiek jautienos kumpis 2006-ųjų rudenį kainavo ir parduotuvėse.
Jautienos nugarinės kilogramas pas turgaus prekeivius nūdien kainuoja 16 Lt, šonkauliai - 8 Lt, sprandinė be kaulo - 12 Lt, mentė be kaulo - 13-14 Lt, mėsa malimui - 10 Lt.
O štai kiaulienos mėsos pardavėjai aiškino, jog jų siūloma produkcija šiuo metu yra pigesnė nei vasarą.
Dešimt metų turguje dirbanti ponia Dalia aiškino, jog vasaros sezono metu kiauliena buvo pabrangusi išaugus paklausai: "Žinote, šašlykų metas..."
Dabar gi kiaulienos sprandinės kilogramas turguje kainuoja 12-13 litų, karbonadas - 15-16 Lt.
Gerokai pigesni ir rūkyti mėsos gaminiai. Parduotuvėse šiuo metu šių produktų vieno kilogramo kaina siekia nuo 30 litų, turguje už skilandžio kilogramą prašoma 19,50 Lt, už kaimišką kumpį - 16,90 Lt, karštai rūkytą naminę dešrą - 10,99 Lt.
Tiria galimus kartelius
Tuo tarpu prekybos centruose "kandžiojasi" ne tik mėsos ir pieno produktų, bet ir duonos gaminių kainos: palyginus 2006-ųjų rudens ir nūdienos kainas, skirtumas siekia nuo keliasdešimties centų iki lito ar net daugiau.
Pavyzdžiui, "Dzūkų duonos" puselė parduotuvėje pernai kainavo 1,26 Lt, dabar - 1,69 Lt, raikytas batonas pabrango vidutiniškai 30-40 centų, naminiai medainiai - 70-80 centų, o duona skrudinimui - net 1,30 Lt.
Beje, iki šių metų pabaigos Konkurencijos taryba turėtų paskelbti, ar pasigirdę įtarimai apie kainas padidinusių pienininkų, duonininkų ir mėsininkų galimus kartelinius susitarimus, yra pagrįsti.
Įtarimų, kad maisto produktų brangimą lėmė ne tik žaliavų brangimas ir atlyginimų kilimas, pasigirdo po to, kai Vyriausybės pavedimu minėta žinyba atliko pirmo būtinumo maisto produktų kainų pasikeitimo vertinimą nuo praėjusių metų vidurio iki šių metų rugsėjo.
Nustatytas didžiausias pelningumas gamybiniame sektoriuje siekė 4 procentus pardavimų, o prekybos tinkluose - apie 6 proc.
Konkurencijos taryba nustatė, kad iš septynių analizuotų kepyklų praeitų metų pirmą pusmetį tik pusė dirbo pelningai. Mėsos perdirbimo įmonės kai kurios savo produkcijos kainas didino iki 14 proc., viščiukų broileriai brango 10-20 proc., kiaušiniai - iki 30 proc.
Išnagrinėjus keturių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų duomenis nustatyta, kad kartais prekybos centrai prekių kainų nekeisdavo arba padidindavo net tada, kai perdirbėjai kainas mažino.
Be to, išsiaiškinta, kad prekybos centrai taiko skirtingus antkainius. Mažiausiais antkainis - nuo 10 iki 25 procentų - taikomas pieno produktams, o pagrindiniams mėsos ir duonos gaminiams - keliais procentais didesnis.
Skelbia karą kainų augimui
Savo ruožtu prekybininkai bando atsikovoti vartotojų palankumą. "Vakarų eksprese" jau rašėme, jog didžiausią Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklą valdanti bendrovė "Maxima Lt" tvirtina skelbianti karą kainų augimui, o vakar pranešė atsisakanti vadovautis Prekybos tinklų geros valios verslo praktikos kodeksu.
"Atsisakiusi vadovautis kodeksu, "Maxima" pakvies tiekėjus iš naujo atsakingai derėtis ir sieks sumažinti prekių kainas bei jokiu atveju nesutiks su nepagrįstu kainų didinimu", - žada "Maxima Lt" vadovai.
Sociologai teigia, kad didėjančios maisto produktų kainos pirkimo įpročių nekoreguoja - laikui bėgant žmonės tiesiog su tuo susitaiko su tuo bei kaupia papildomą pinigų sumą maistui ribodami kitus savo poreikius.
Natalija Mogučaja
