Įvedus eurą kainų šuolio būtų galima išvengti sutarus dėl gero elgesio taisyklių su verslu, pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė finansų ministras Rimantas Šadžius. Taip pat ministras pristatė euro įvedimo darbo grupes bei teigė, kad viena svarbiausių jų užduočių – visuomenės švietimas.
Dirbs trijų lygių darbo grupės
Darbas, pasak finansų ministro, bus vykdomas keliais lygmenimis. Strateginis lygmuo – tai euro įvedimo Lietuvoje koordinavimo komisija, kurios pirmininkas bus Lietuvos ministras pirmininkas, o nariai – finansų ministras bei Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Koordinacinis lygmuo – sukurta didelė darbo grupė, kuriai vadovautų finansų ministras, o į ją įeitų ūkio ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras, teisingumo ministras, užsienio reikalų ministras bei Lietuvos banko atstovai.
Trečias lygmuo – ekspertinis. Čia numatyta sudaryti bent šešias darbo grupes. Ūkio ministras sudarytų ir vadovautų verslo aplinkos darbo grupei, socialinės apsaugos ir darbo ministras – vartotojų teisių ir apsaugos bei socialinių reikalų darbo grupei, teisingumo ministras – teisinių klausimų darbo grupei. Lietuvos bankas sudarytų tris darbo grupes – laikinųjų pinigų darbo grupę, Lietuvos atitikties konvergencijos kriterijams stebėsenos darbo grupę ir visuomenės informavimo darbo grupę.
Atnaujins senąjį planą
Pasak R. Šadžiaus, bus atnaujintas 2005 m. paruoštas nacionalinis euro įsivedimo planas. „Atsižvelgiant į daug aplinkybių, ir mūsų, lietuvišką, ir tarptautinę patirtį, reikėtų tą planą šiek tiek atnaujinti. Tai mes padarysime artimiausiu metu, panaudodami visų šių sudaromų darbo grupių darbą“, – sakė finansų ministras.
R. Šadžius teigė, kad reikia peržiūrėti detales dėl terminų, kiek laiko, kokiu būdu mes skelbsime kainas eurais prieš jį įsivesdami bei įsivedę. Reikėtų nuspręsti, kaip ir kiek laiko bus keičiami pinigai.
„Svarbiausia dalis yra visuomenės informavimo strategija, – sakė R. Šadžius. – Pripažinkime, kad visuomenės nuostatos bendros euro valiutos atžvilgiu yra pasikeitusios nuo 2006 metų.“
Baiminasi kainų augimo
Viena iš pagrindinių euro grėsmių R. Šadžius įvardija lengvą kreditavimą verslui. „Kai kuriose valstybėse verslas išleido tuos lengvesnius pinigus ne taip, kaip derėtų“, – sakė ministras.
Kitas pavojus – baimė, kad labai smarkiai kils kainos. „Ekonominio pagrindo toms kainoms kilti nėra, todėl mums reikėtų sutarti ir su verslu. Yra numatyta pasirašyti susitarimą tarp valstybės ir verslo asociacijų laikytis tam tikrų gero elgesio taisyklių, kad įmonių veiksmai neprovokuotų nepasitenkinimo. Tiesiog atsargiau būtų žiūrima į prekių kainodarą.“
Pasak ministro, tokiu būdų, ypač jei nebus imamasi ekonomikai priešingų, infliacijos augimo stabdymo priemonių, būtų galima to kainų augimo išvengti.
Lietuva norėdama atitikti infliaciją, pasak R. Šadžiaus, turės laikytis fiskalinės drausmės bei žiūrėti, kad kainos, kurias administruoja valstybė, būtų paremtos ekonomine logika ir stipriai neišaugtų.
„Manau, kad jeigu nedarysime staigių judesių šioje sferoje, tai šį kriterijų turėtume atitikti. Kita vertus, svarbiausia ne tą konkrečią dieną turėti konkretų Maastrichto kriterijų, – sakė R. Šadžius. – Ką tikrins Europos institucijos – tai kriterijaus tvarumą. Mes turime matyti, kad ekonomikai vystantis infliacija nepašoks virš debesų ir tik tokiu atveju mes gausime leidimą prisijungti prie euro zonos.“
Planų įsivesti eurą 2015 m. nekeičia
Dėl plano įsivesti eurą 2015 m. jokių abejonių negali būti, pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Pasak premjero, jau patvirtintos euro įvedimo stebėsenos darbo grupės, kurioms vadovaus Lietuvos bankas, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Už euro įvedimą atsakingi bus ministras pirmininkas, finansų ministras bei Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Premjeras sakė, kad aktyviai šiuo klausimu turės dirbti visas ministrų kabinetas, turės būti įjungtos ir visuomeninės organizacijos. A. Butkevičius taip pat pabrėžė komunikacijos su visuomene dėl euro naudos Lietuvai svarbą.
„Jokių abejonių negali būti, siekis yra aiškus, suprantamas ir pakeitimų dėl kažkieno išsakytų minčių tikrai nebus“, – tvirtino A. Butkevičius dėl euro įsivedimo datos.
Pasak jo, Maastrichto kriterijai dėl leidimo įsivesti eurą bus tikrinami kitais metais, vasario pabaigoje – kovo pradžioje.
„Jokių priverstinių reguliavimo priemonių tikrai nesiimsime. Yra du keliai: administracinės priemonės bei fiskalinės politikos priemonės“, – apie pasiruošimą atitikti Maastrichto kriterijus sakė A. Butkevičius.
Ekonomika.lt primena, kad norėdama įsivesti eurą, Lietuva turi įgyvendinti Maastrichto kriterijus. Tai reiškia, kad jos fiskalinis deficitas turi neviršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola neturi būti didesnė nei 60 proc. metinio BVP ir kita. Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP augs 3,1 proc. Tiek pat turėtų siekti ir vidutinė metinė infliacija. Latvijos vyriausybė paskelbė sieksianti įsivesti eurą nuo 2014 metų sausio 1 dienos.
Greta Jankaitytė
