Varėniškė Nijolė Kimbirauskienė (40 m.), per išgertuves mirtinai sumušusi kaimyną, net pusę metų džiaugėsi, kad kaltę lengvai buvo galima suversti sugyventiniui, bet vėliau moteriškė pasipasakojo bičiulei, o ši žinią kaipmat paplatino.
Pagalbos nebuvo
Anksčiau neteista, niekur iki suėmimo nedirbusi, išsituokusi N. Kimbirauskienė dabar pasiųsta kalėti 10 metų. Taip nusprendė Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Varėnos gyventojo Pavelo Čerkašino (53 m.) nužudymo aplinkybes. Vyras buvo taip sumuštas, kad jam trūko kepenys, o pagalbos niekas neskubėjo teikti arba net nesuprato, kad jos reikia. Sužalotasis per kelias valandas mirė dėl ūmaus vidinio nukraujavimo į pilvo ertmę.
Jeigu P. Čerkašinas būtų buvęs blaivus arba bent blaivesnis (lavono kraujyje specialistai aptiko net beveik 4 promiles alkoholio), gal pats būtų ieškojęs pagalbos, nes turėjo kęsti nemenką skausmą, bet girtas vyras naktį net nepajėgė eiti į savo namus, tad nukrito ant lovos sugyventinių poros kojūgalyje ir užmigo amžinai...
Taip baigėsi eilinės kaimynų išgertuvės pernai, balandžio 20-ąją. Jos vyko du sūnus turinčios N. Kimbirauskienės bute Varėnoje, Geležinkelio gatvėje. Savo kasdienybę alkoholiui dažnai „puošdavusi“ moteris artimą kaimyną į kapus pasiuntė tik dėl alkoholio aptemdyto proto.
Laiške – patarimai
Tą dieną Nijolė ir jos sugyventinis Arūnas M. (54 m.) alkoholiu apsirūpino iš pat ryto, kai tik užsidirbo pinigų metalo supirktuvėje. Pora nusipirko degtinės, vyno ir sidro, tad pakeliui į namus sutiktas kaimynas Pavelas greitai tapo kompanijos nariu, ir visi trys apie 10 valandą susėdo N. Kimbirauskienės bute išgerti. Iš pradžių namie buvo ir abu Nijolės sūnūs, tačiau vėliau jie išėjo savais reikalais. Bent taip pasakojo jie ir jų mama, o daugiau niekas negalėjo to paliudyti, nes Nijolės sugyventinis per išgertuves buvo labai girtas ir vėliau tikino nieko neprisimenąs, o trečiasis sugėrovas mirė.
Pareigūnams beliko vadovautis N. Kimbirauskienės parodymais. O ši, naktį pati į butą iškvietusi policiją, pasakojo, kad kaimyną per staiga kilusį barnį smūgiais „paauklėjo“ jos sugyventinis Arūnas. Paprastai nelinkęs muštis vyras buvo suimtas, bet pats jis nieko negalėjo nei teigti, nei neigti, nes per tas išgertuves buvo kelis kartus atsitraukęs nuo sugėrovų ir čia pat užsnaudęs. Negana to, suimtas Arūnas dar buvo mokomas, kaip duoti parodymus – Nijolė buvo parašiusi jam laišką ir perdavusi į policijos areštinę: esą Arūnas alkūne smogęs kaimynui per šoną, o ginčas kilęs dėl kaimyno sūnaus skolos Nijolės sūnui. Šį laišką pasirašiusi „nuo mylinčios žmonos Nijolės“, N. Kimbirauskienė tikėjosi, kad tikroji tiesa taip ir teliks žinoma tik jai vienai.
Atsirišo liežuvis
Tačiau praėjusių metų rudenį, praėjus pusmečiui po P. Čerkašino nužudymo, N. Kimbirauskienės pastangos vienai nešiotis sąžinę slėgusią paslaptį nuėjo veltui. Kaip tik tuo metu pas ją atėjo pagyventi bičiulė, susipykusi su savo sugyventiniu. Abi moterys girtavo. Kai Nijolei atsirišo liežuvis, ji savo viešniai ir atvėrė sielos gelmes...
Bičiulė, iš pačios Nijolės išgirdusi, kad jos sugyventinis Arūnas jau pusmetį suimtas nekaltai, nes iš tikrųjų Pavelą per tas išgertuves smūgiavusi ir stumdžiusi pati Nijolė, paslapties neišlaikė. Kai tai tapo žinoma policijoje, Nijolė buvo sulaikyta, apklausta ir suimta. Moteris prisipažino anksčiau melavusi ir papasakojo, kaip viskas buvo. Ji tik vis kartojo, kad kaimyno nužudyti nenorėjo – viskas išėję taip, kaip išėję.
Barnis kilo šokant
Anot N. Kimbirauskienės, kuria dabar jau patikėta ir Varėnos policijoje, ir Kauno apygardos teisme, iš pradžių trijulės išgertuvės vyko labai linksmai: visi kalbėjosi, žaidė šaškėmis, o fone garsus leido įjungtas televizorius. Jokių ginčų ir barnių nebuvo. Bet kai Arūnas užmigo, svečias Pavelas, pakvietęs Nijolę šokti, pradėjo prie jos nepadoriai glaustytis ir kabinėtis. Nijolei nepatiko, kad kaimynas svetimoteriavo – graibė jai už šlaunies. Parodydama savo nepasitenkinimą, moteris kelis kartus kumščiais smogė Pavelui į krūtinę ir stipriai atstūmė nuo savęs. Vyras, neišlaikęs pusiausvyros, griuvo ir galva trenkėsi į krosnies sienelę. Kadangi Pavelas ir toliau čiupinėjo šeimininkei kojas, ji vėl vyrui kirto.
Po to Nijolė su kaimynu dar gėrė, kol galiausiai sumigo. Ji atsigulė prie sugyventinio, o kaimynas, kaip jau minėta, atsigulė sugyventinių kojūgalyje.
Naktį, po antros valandos, Nijolė atsibudo kankinama troškulio, tad atsigėrė alaus. Pasiūlė ir kaimynui, tačiau tada paaiškėjo, kad kaimynas ... jau negyvas. Nijolė, iš baimės pradėjusi rėkti, prižadino sugyventinį ir paskambino į policiją.
Liko dvejonių
Nors, pabudus sąžinei, N. Kimbirauskienė ir prisipažino keliais smūgiais „auklėjusi“ priekabų kaimyną, tačiau vis kartojo, kad nuo jos smūgių vyras negalėjęs mirti. Bet teismo medicinos specialistai patikino, kad vieno smūgio būta labai stipraus – nuo jo plyšo kepenys ir jau sėlino mirtis. Ar plyšo nuo smūgio kumščiu, ar žmogui šonu stipriai atsitrenkus į kokio daikto briauną, specialistai negalėjo nustatyti, bet teigė, kad žmogus stumtas didele jėga – pats puldamas, nebūtų taip sunkiai susižalojęs.
Teismas, pripažindamas N. Kimbirauskienės kaltę ir paskirdamas žudikei 10 metų nelaisvės, nuteistosios gyvenimą dar apsunkino ir civiliniais ieškiniais. Nužudytojo sūnui ir motinai nuteistoji įpareigota sumokėti 17 tūkstančių litų.
Ar prie girto kaimyno „paauklėjimo“ neprisidėjo N. Kimbirauskienės sūnus, kaip ji buvo pasakojusi bičiulei, kai kuriems teismo proceso dalyviams taip ir liko neaišku, nors teismas vaikino kaltės nenustatė. Taip pat liko neaiški ir nužudymu pasibaigusio konflikto priežastis. Bent jau nužudytojo motinai, kuri tikino, kad jos sūnaus ir Nijolė negalėjo sieti „jokios meilės“, nes sūnus pas Nijolę ateidavęs tik tada, kai jam į Nijolės mobilųjį telefoną paskambindavusi motina.
Teismo nuosprendis šioje tragiškoje išgertuvių istorijoje dar negalutinis, jeigu kuri nors pusė jį apskųs Lietuvos apeliaciniam teismui.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
