Atvykusieji stebisi prekių įvairove ir mažesnėmis dalies prekių kainomis. Visgi pastaraisiais metais baltarusių srautai kiek mažėja, o nuo Naujųjų metų gali ir dar smuktelėti.
Vienas milijonas. Tiek pirkėjų iš užsienio kasmet apsilanko vien tik didžiausio Lietuvos prekybos centro parduotuvėse. Ir didžioji dalis svečių atvyksta iš kaimyninių valstybių – Rusijos, Ukrainos ir ypač Baltarusijos. Būtent baltarusiai sudaro liūto dalį.
Migracijos departamento duomenimis, vizų pernai baltarusiams išduota ketvirtis milijono. Ir po parduotuves vaikštinėjantys kaimynai, pasak prekybininkų, perka viską – nuo maisto produktų iki buitinės technikos, baldų komplektų.
Ypač mėgsta įsigyti avalynės bei drabužių. Štai sostinės „Akropolyje“ sutikti baltarusiai išduoda, kad čia, Lietuvoje, perka net vaistus. Kaimynai tikina, kad į mūsų šalį užsuka ne tik lentynų iššluoti, bet ir pailsėti, pajusti šventinės nuotaikos.
Visgi įvairesnių bei pasaulyje garsių vardų prekių, baltarusiai sako, gimtinėje trūksta, o ir kainos dalies daiktų bei produktų Lietuvoje mažesnės.
„Avalynę. Štai ir žmonai dabar nupirkome ortopedinius patogius batus. Tokių pas mus nėra. Čia atvykome ir pailsėti“, – pasakojo užsienietis.
„Buvome dabar vaistinėje, kaip bebūtų keista, ir ten pas jus nuostabus pasirinkimas užsienietiškų vaistų. Mus tai domina, nes tokios vaistų įvairovės neturime. Taip pat ir kainos pas mus didesnės“, – patikino moteris.
Pardavėjai tikina, kad kaimynai iš Rytų išties vertina garsius prekinius ženklus ir negaili jiems pinigų. Dažnai iš karto perka net po kelias vienodas prekes. Kad ir firmines rankines. Prekybininkai konkretaus gamintojo ar stiliaus neišskiria.
Lietuvoje pirkėjams iš dalies užsienio šalių yra tikras rojus: ne tik pigesnės, įvairesnės prekės, bet ir galimybė susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį. Štai daugumoje parduotuvių net vedami žurnalai, kuriuose užrašomos baltarusių įsigytos prekės.
Tiesa, pastaraisiais metais baltarusių mūsų prekybos centruose kiek sumažėjo. Tai lėmė sugriežtintos taisyklės muitinėse. Dabar baltarusiai, nenorėdami mokėti papildomų mokesčių, Lietuvoje apsipirkti gali tik sykį per tris mėnesius, neviršydami 300 eurų sumos žmogui.
„Drabužius, avalynę, žaislus, buitinę techniką, ypač smulkesnę, o, kalbant apie sumas, kurias išleidžia pirkėjai iš užsienio. Įvertinant, kad apsiperka ne vienoje parduotuvėje, o keliose, tai vieno apsilankymo metu išleidžia kelis šimtus eurų – tarp 300–500 eurų“, – teigė „Akropolis Group“ rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas.
Kaimynai iš Baltarusijos pamėgo ir „IKEA“. Baldų, interjero detalių jie ieško ištisus metus, o šventinį laikotarpį pradėjo kur kas anksčiau nei lietuviai – dar lapkritį. Ir kitaip nei lietuviai, anot prekybininkų, labai tiksliai žino, kokias prekes įsigys. Ir tai gali būti ne tik pagalvėlės ar patalynės komplektai, bet ir dešimtis kilogramų sveriantys baldai.
„Pastebime, kad jie jau nuo lapkričio intensyviai perka eglutes ir pirmieji klientai, nusipirkę kalėdinę eglę, buvo kaimynai baltarusiai. Tik sužinoję, kad mes pradedame kalėdinę prekybą, suplanuoja savo vizitą. Lietuviai labiau spontaniški, žino, kad parduotuvė yra pasiekiama bet kada.
Tuo tarpu iš kaimyninių valstybių atvykstantiems jau reikia planuoti“, – pabrėžė „IKEA“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Kristina Mažeikytė.
Na, o sostinės centre esančius prekybos centrus labiau pamėgę gretimuose viešbučiuose apsistojantys užsieniečiai. Štai greta Neries įsikūrusio CUP vadovė Ona Nevinskienė sako, čia užsuka ir verslininkai iš tolimesnių valstybių – dažniausiai įsigyja suvenyrų, o pastarosiomis savaitėmis ir brangesnių kalėdinių dovanų artimiesiems.
„Ypač ekologišką lietuvišką kosmetiką, lietuvišką sūrį, nes jo neturi, lietuviški aksesuarai, keramika. Iškeliauja ir vaistinėje parduodamos prekės, grožio ypač“, – pasakojo O. Nevinskienė.
Į Lietuvą trumpam užsukantys kaimynai ar kitų valstybių gyventojai ne tik skuba apsipirkti, bet ir pramogauja – eina į restoranus, kino teatrus, linksminasi ledo arenose, boulingo klubuose. Skaičiuojama, kad pernai vienadieniai lankytojai Lietuvoje išleido beveik 300 milijonų eurų, panašiai tiek, kiek lietuviai išleido Lenkijoje.
