Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2009 m. kaimo turizmo sodybose apsilankė 245,4 tūkst. poilsiautojų, iš jų – 27,6 tūkst. (11,2 proc.) užsieniečių.
Dauguma užsieniečių buvo iš Vokietijos (22,3 proc.), Lenkijos (20,6 proc.), Latvijos (12,7 proc.) ir Rusijos (12,1 proc.). Daugiausia poilsiautojų sulaukė Vilniaus (59,0 tūkst., arba 24 proc. visų poilsiautojų kaimo turizmo sodybose), Kauno (46,3 tūkst., arba 18,9 proc.) ir Utenos (45,6 tūkst., arba 18,6 proc.) apskritys. Tauragės apskrityje esančios kaimo turizmo sodybos 2009 m. sulaukė 58,6 procento daugiau poilsiautojų negu 2008 m. Labiausia poilsiautojų skaičius sumažėjo Klaipėdos (47,1 proc.) ir Utenos (43 proc.) apskrityse.
2009 m., palyginti su 2008 m., kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 23,7 procento mažiau poilsiautojų, iš jų – 24,4 procento mažiau Lietuvos gyventojų ir 17,7 procento mažiau užsieniečių. 2009 m. vidutinė poilsiautojo poilsio kaimo turizmo sodyboje trukmė buvo 1,78 nakvynės (2008 m. – 1,91).
Kaimo turizmo sodybose vidutinė kaina už nakvynę vienam asmeniui svyravo nuo 30 iki 53 litų. Lietuvos gyventojas, poilsiaudamas kaimo turizmo sodyboje, už nakvynę vidutiniškai mokėjo 34 litus, užsienietis – 44 litus. 2009 m. dauguma poilsiautojų į kaimo turizmo sodybas atvykdavo tik savaitgaliais, o populiariausias mėnuo buvo liepa.
2009 m. apgyvendinimo paslaugas teikė 588 kaimo turizmo sodybos, arba 7,7 procento daugiau nei 2008 m., o vietų skaičius jose padidėjo 19,6 procento – iki 12,2 tūkst.
Daugiausia kaimo turizmo sodybų buvo Ignalinos, Lazdijų, Utenos, Zarasų rajonų savivaldybėse. Apgyvendinimo paslaugas Ignalinos rajone teikė 45 kaimo turizmo sodybos, Lazdijų – 41, Utenos – 39, Zarasų – 37, Molėtų ir Plungės – po 35, Trakų – 33, Klaipėdos – 25. Poilsiautojai labiausiai mėgo prie ežerų įsikūrusias sodybas.
