Tai bus jau antras kartas, kai šis komitetas svarstys siūlymą sukurti specialią komisiją, kuri tirtų didelių žemės plotų įsigijimą.
Po pirmojo svarstymo komiteto verdiktas buvo tokios komisijos steigimui nepritarti. Šią išvadą palaikė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Motyvas tas pats – parlamentinio tyrimo kol kas nereikia, nes panašius tyrimus jau atlieka teisėsauga ir kitos institucijos.
Nepaisant to, Seimas komitetų išvadoms nepritarė.
Skirtingai negu anksčiau, šįkart KRK apsvarstys ir parlamentarų siūlymus, į kokius klausimus agrokomisija turėtų pateikti išvadas Seimui.
„Valstiečiai“ siūlo visus opozicijos klausimus dėl žemės įsigijimų išbraukti ir imtis visų 1991-2016 metų politinių sprendimų, lėmusius dabartinę situaciją žemės ūkyje, analizės.
Siūloma įvertinti įstatymų, įteisinančių žemės perkėlimą, atsiradimo aplinkybes ir nustatyti, kokie politikai bei jų artimieji giminaičiai tuo pasinaudojo. Taip pat norima ištirti Europos Sąjungos fondų paramos žemės ūkio sektoriui skirstymo skaidrumą 1991-2016 metais.
Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas Andriejus Stančikas BNS sako, kad toks tyrimas „atneš tik daugiau pykčio ir supriešinimų“. Jis taip pat prognozuoja, kad tyrimas apsunkins komiteto darbą.
Komiteto vadovas taip pat pastebi, kad tokio tyrimo dėl įvairių priežasčių nenori patys žemdirbiai.
„Jie yra gerokai nustebę, nes mano, kad su ta komisiją prasidės raganų medžioklė, o vekselių naikinimo nori bankai, nes šiandien apeinat bankus vyksta tam tikri sandoriai, o bankai iš to nieko neuždirba“, – tvirtino A. Skančikas.
Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau yra sakęs, kad dalis su žemės ūkiu susijusių klausimų jau atsakyta Lietuvos banko, dalį tiria prokuratūra, savo darbą taip pat atlieka įvežamas trąšas tikrinantys muitininkai, įvežamų trąšų apmokestinimo klausimai yra kitų institucijų – ne Seimo – sritis. Anot premjero, jei būtų klausimų, į kuriuos negalėtų atsakyti kitos institucijos, ateityje specialios komisijos statutą būtų galima suteikti Seimo Kaimo reikalų komitetui.
Tyrimo siūloma imtis paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.
Jeigu Seimas sudarys komisiją, ji turės atsakyti į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą.
Be to, siūloma aiškintis, kas valdo daugiau nei 500 hektarų žemės, nustatyti, kiek jos yra įsigijusios žemės ūkio, technikos ar trąšų prekybos įmonės.
