Vasarą kaimynų pastatus deginęs ir smarkiai žmones išgąsdinęs Panevėžio rajono Mitriūnų kaimo gyventojas Darius Pranckūnas stojo prieš teismą. Niekur nedirbantis jaunuolis neneigė savo kaltės ir žadėjo atlyginti padarytus nuostolius.
Apgailestavo
Atsiklaupęs vaikinas maldavo savo aukų jam atleisti.
Ne vienas susigraudinęs nukentėjusysis apsiašarojo, tikino nejaučiantys jaunuoliui pykčio. Nors jis aiškino nežinantis, kodėl sudegino kaimynų pastatus, viena nukentėjusioji prašė Dariaus atskleisti, kas jį privertė paleisti plėnimis pažįstamų žmonių turtą.
Mitriūnų gyventojas buvo sulaikytas, kai kaime suliepsnojo jo tėvų daržinė.
Aštuoniolikmetis sudegino daržinę ir joje supiltą toną grūdų bei į ritinius susuktus šiaudus.
Gaisras Pranckūnų kieme buvo jau penktasis Mitriūnuose per tris mėnesius. Prieš tai buvo padegti artimiausių jų kaimynų – Janinos ir Algirdo Kudabų – ūkinis pastatas, kitos kaimynės Albinos Kemešienės pašiūrė su šiaudais, kaimo pirtis, netoli esantis nenaudojamas ūkinis pastatas.
Besikartojančių gaisrų įbauginti žmonės ėmė budėti – tikėjosi sugauti padėgėją.
Visiems padėjo
Teisme D. Pranckūnas negalėjo paaiškinti savo elgesio. Prisipažinęs dėl padegimų kaltu, vaikinas aiškino nesupratęs, kad nuo pastato, esančio arti gyvenamųjų namų, ugnis galėjo išplisti.
„Pats nesuprantu ir negaliu paaiškinti, kodėl taip pasielgiau“, – kalbėjo teisiamasis.
D. Pranckūnas tėvams pranešdavo apie kilusį gaisrą ir netgi pats skubėdavo visiems į pagalbą. Kaltinamasis nukentėjusiesiems padėjo atstatyti jų pastatus.
Kai išaiškėjo kaimo padėgėjas, kaimynai negalėjo patikėti, kad tai – Darius. Mitriūniečiai iki šiol aiškina, kad jis buvo kaimo darbštuolis, didžiausias pagalbininkas.
Pranckūnų kaimynui A. Kudabai per gaisrą apdegė traktorius, kita technika, žuvo prie tvarto pririštas šuo. Tik per laimingą atsitiktinumą liepsnos nepasiglemžė greta stovinčio gyvenamojo namo.
„Darius visada mums padėdavo. Po gaisro jis pagelbėjo atstatyti sudegusį ūkinį pastatą. Nieko blogo apie jį negaliu pasakyti.
Tik nesuprantu to jo išdykavimo. Prašau, kad man būtų atlyginta žala“, – teisme kalbėjo A. Kudaba.
Ligos nenustatė
D. Pranckūnas teisme aiškino, kad prie malkinės numetė uždegtą degtuką, nuo jo užsiliepsnojo šiaudai ir pastatas. Paskui parbėgęs namo pasakęs tėvams, kad kilo gaisras.
Kitas gaisras kilo, kai vaikinas sumanė padegti sausą žolę. Darius aiškino, kad žolę esą užgesinęs, bet po kurio laiko ugnis vėl įsiplieskė.
Kitą kartą, pasak teisiamojo, deginęs šaką, o kai pradėjo svilti pirštai, ją numetęs. Nuo degančios šakos užsiliepsnojo šiaudai, vėliau – ūkinis pastatas.
Dėl padegimų buvo suimtas net vienas proto negalią turintis vaikinas. Bet jam bebūnant už grotų, Mitriūnuose vėl buvo padegtas namas.
Kaimo vyrų žvilgsniai nukrypo į D. Pranckūną. Visiems buvo keista, kad Darius pirmasis pastebėdavo visus kaime kilusius gaisrus ir puldavo jų gesinti.
Kartą jaunimas nutarė paauklėti įtariamąjį ir pabandyti iš jo sužinoti tiesą. Grįžęs sumuštas namo Darius tėvams tiesos nesakė – tikino, kad jį užpuolė baltais drabužiais vilkintis nepažįstamasis.
Pajutęs, kad žmonės ėmė jį įtarinėti, D. Pranckūnas sumanė nukreipti jų žvilgsnius – ryžosi padegti savo tėvų ūkinį pastatą.
Per D. Pranckūnui skirtą psichiatrijos ekspertizė jokios psichikos ligos jam nebuvo diagnozuota.
Vaikinas pastatus padegė būdamas blaivus. Dėl sukeltų gaisrų teisiamasis gailisi.
Vaida REPOVIENĖ
