Kelmės rajono savivaldybei vis nesiseka su bendraisiais planais: vos tik juos parengia, tuoj prieš juos piestu stoja tos vietovės gyventojai.
Nesidžiaugia permainomis
Šįkart konfliktas plykstelėjo dėl rajono savivaldybės parengto Užvenčio miesto bendrojo plano, pagal kurį prie Užvenčio ketinama prijungti Girnikų ir Dvarčiaus kaimus. Į rajono tarybos posėdį, kuriame buvo svarstomas šis klausimas, atvyko vietos gyventojų deleguotas Eugenijus Songaila ir perdavė 70 žmonių prašymą jų kaimų nejungti prie miesto ir tokio bendrojo plano netvirtinti. Jis priminė, kad Girnikų ir Dvarčiaus gyventojai kaimų prijungimui prie miesto nepritarė dar prieš pradedant rengti bendrąjį planą, tačiau jų norų niekas nepaisė. Todėl E.Songaila prašė tarybos narių bent dabar atsižvelgti į žmonių rūpesčius ir pagalvoti, ar planas turi tarnauti žmonėms, ar žmonės vergauti planui.
„Girnikuose ir Dvarčiuje gyvena žemdirbiai. Užventyje nėra nei fermų, nei žemės ūkio įmonių, vadinasi, kaimo žmonės taps miestiečiais, jų ūkinė veikla bus ribojama. Todėl šių kaimų žmonės nenori tapti miesto gyventojais“, – kalbėjo E.Songaila. Jam pritarė ir tarybos narys Izidorius Šimkus, svarstydamas, kad gali iškilti problemų dėl sanitarijos reikalavimų, sanitarinių zonų pažeidimų. „Ar kas matėte mieste besiganančias karves?“ – klausė I.Šimkus.
Be to, Girnikuose yra didelis ir visoje šalyje garsus Algimanto Vaupšo ūkis ir daržovių perdirbimo cechas. Ar kas nors aiškinosi, kaip toks ūkis galės gyvuoti mieste, ar nesumažės dėl to darbo vietų, kurių kiekviena šiuo metu yra aukso vertės? Dėl to jau ir kiti politikai sukruto, ar kas nors šių kaimų žmonių teiravosi, ar jie nori į miestą, ar kas klausė istorikų nuomonės – juk bus panaikinti istoriniai kaimai.
Rūpi tik ES pinigai
Kelmės r. savivaldybės architektas Vitalijus Kupreščenka, tarybai pristatęs bendrąjį planą, sakė, kad ji privalo planą patvirtinti, nes būtent taryba yra priėmusi sprendimą jį rengti. Dabar jis tarybos valia parengtas ir telieka jį patvirtinti. Antraip ES nepadengs plano rengimo išlaidų. Architektas tarybos narius tikino, kad vyko viešas šio plano svarstymas, visos gyventojų pretenzijos yra užprotokoluotos, į jas esą atsakyta, statybų inspekcija pažeidimų nerado, todėl bendrajame plane ir yra numatytas administracinių ribų keitimas.
Be to, girdi, jei šių kaimų gyventojai vėliau apsispręstų nesijungti prie miesto, tai galėtų ir nesijungti, bendrasis planas neturėtų tam įtakos. Bet žmonės jau šiandien sako, kad jie nenori su savo ūkiais eiti į miestą, tad ko tada vertas toks planas? Vis dėlto rajono taryba, nieko nepaisydama, šį planą patvirtino, tiesa, ne vienbalsiai patvirtinta, bet 16 balsų dauguma.
Tapo kaimiečiais
O štai Šaukėnuose susiklostė priešinga situacija: dalis Šaukėnų miestelėnų netikėtai tapo Pavainikšės kaimo gyventojais. Tuo žmonės taip pat nepatenkinti, nes dabar jiems reikia keisti adresus, persiregistruoti.
Nuo Šaukėnų miestelio atskirta kitapus plento buvusi gyvenvietės dalis su buvusių Gorskių dvaru, kuriame dabar įsikūrusi Šaukėnų psichiatrijos ligoninė. Taip, vietos žmonių tvirtu įsitikinimu, visiškai iškraipoma net pati tos vietovės istorija, nes Šaukėnų miestelis nuo seno buvo siejamas su Šaukėnų dvaru, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XV amžiaus. Dėl šaukėniškių situacijos, pasirodo, taip pat „kalti“ ES pinigai. Pasak V.Kupreščenkos, apie 400 tūkst. Lt europinės paramos yra skirta rajono kaimo ribų keitimo specialiajam planui parengti ir įgyvendinti.
Nors vienas tokio plano tikslų yra atkurti istorinę tiesą, nes dabar esą daugelio kaimų ribos nustatytos pagal kolūkių ir jų gyvenviečių ribas, Šaukėnų dvaro pašalinimas iš miesto tikrai neatitinka istorinės tiesos. Iškraipoma ir Pavainiškės kaimo, kuris turi savo dvarą, o dabar dar vieną gavo, istorija.
Miestą perskėlė magistralė
Ne kartą VL rašė ir apie bizonų ūkio, įsikūrusio prie pat Kelmės, problemas. Vienkiemyje įkurtas bizonų ūkis pagal naująjį miesto bendrąjį planą atsidūrė miesto teritorijoje. Šalia vienkiemio žemę susigrąžinusi jos savininkė vieno hektaro sklype sau suplanavo sklypus gyvenamųjų namų statybai. Du hektarai bizonų ūkiui priklausančios žemės taip pat atsidūrė mieste, o kiti tapo rekreacine teritorija. Bizonų ūkio savininkė Audra Schelenz atkakliai bandė kovoti, prašė keisti bendrąjį planą.
A.Schelenz sako, kad 2007-aisiais ji išgirdusi apie rengiamą Kelmės miesto bendrąjį planą ir apie tai, kad miestas gali atkeliauti iki jos bizonų. „Tuomet kreipiausi į rajono savivaldybę su pastabomis. Atkreipiau dėmesį, kad Amerikos prerijų bizonai yra labai smalsūs ir draugiški gyvūnai, tačiau pernelyg arti šių milžinų lįsti nepatartina. Nurodžiau, kad mūsų pastangos plėsti ūkį ir pritraukti turistų gali nueiti perniek, nes pagal bendrąjį miesto planą mums priklausančio žemės sklypo dalis patenka į vadinamąją violetinę zoną. Bet tada buvau nuraminta, savivaldybės administracijos direktorius parašė, kad mano patekti pasiūlymai patenkinami.“
Po poros metų paaiškėjo, kad A.Schelenz nuogąstavo ne be reikalo – pagal bendrąjį miesto planą gyvenamieji namai ateis iki pat jų valdų ribos, nebus net būtinų sanitarinių zonų. Jos plane nenumatytos net nuo tvarto iki būsimų kaimynų. „Sėkmingam verslui mums reikės auginti ir kitokių gyvulių – apie 10 kiaulių ferma. Kaip tai reikės padaryti, jei tuoj už tvarto bus gyvenamieji namai? Mums sako: gausi kaimynų sutikimą ir galėsi auginti. Bet argi tai ne kvailio voliojimas, nes kas sutiks su kiaulių kaimynyste. Arba kaip reikės nušauti bizoną, jei būsime gyvenamųjų namų apsuptyje? Akivaizdu, kad žmonės, rengę bendrąjį planą, neturėjo nė mažiausio supratimo apie laukinių gyvūnų elgesį ir jiems buvo nusišvilpti ant žmogaus verslo“, – kalbėjo A.Schelenz.
A.Schelenz sakė, kad bendrajame miesto plane būtų nebelikę ir nuo amžių buvusio kelio į jų sodybą, atsišakojančio nuo magistralės. Teko rimtai į sostinėje esančių institucijų duris pabelsti, kad bent kelias būtų paliktas ramybėje. Bizonų ūkio savininkė, gerai pažįstanti Vokietijos gyvenimą, negali atsistebėti, kodėl kelmiškiai savo bendruoju planu perpus dalija Kelmę. Ir ne bet kuo dalija, o automagistrale Ryga–Karaliaučius. Visame pasaulyje aplink miestus tiesiami aplinkkeliai, o kelmiškiai magistralę mieste plane „įmontuoja“.
Nieko tokio
Bendrųjų planų raizgalynėje pasiklydę rajono žmonės šiandien guodžiami, kad bendrieji planai nieko iš esmės nekeičia ir yra tik pirmas etapas, pagal kurį bus rengiami atskirų teritorijų bendrieji planai, paskui – detalieji, o tada žmonės ir galės išsakyti savo nuomonę. Antai Kelmės miesto bendrajame plane buvo numatyta prie Kelmės prijungti Naudvario kaimą, o Skogalio kaimą – prie Tytuvėnų, bet žmonės nesutiko, ir kaimai neprijungti. Tačiau istorija su A.Schelenz ūkiu akivaizdžiai rodo, kad būna ir kitaip. Ir kam rengti tokius planus, jei jau dabar tam priešinamasi ir ateityje jie neturės jokios reikšmės?
Nijolė PETROŠIŪTĖ
