Nacionalinė mokėjimo agentūra šiuo metu renka paraiškas pagal 15 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių.
Prasidėjus 2010 metams Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) toliau renka paraiškas gauti ES paramą pagal daugelį Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonių. Nuo sausio 4 dienos kreiptis dėl paramos gali ūkininkai, miškininkai perdirbėjai, žemės ūkio bendrovės ir kiti, kuriems aktuali KPP parama.
Apmokamos konsultacijos
Žemdirbiai ir miškininkai gali gauti paramą akredituotų konsultantų patarimams teikdami paraiškas pagal priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“. Žemdirbiai ir miškininkai taip pat gali kelti savo kvalifikaciją pasinaudodami priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritimi „Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“.
Šiuo metu kaip tik renkamos paraiškos pagal abi šias priemones. Tik, priešingai nei pagal priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“, pagal šią mokymo kryptį žemdirbiams ir miškininkams teikti paraiškų nereikia – tinkamas pareiškėjas pagal šią veiklos sritį yra Žemės ūkio ministerijos paskirta mokymą organizuojanti institucija.
Valdų modernizavimas
Smulkieji ūkininkai, kurių valdos dydis 2–3,99 ekonominio dydžio vienetų (EDV), modernizuoti savo valdas gali pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. O ūkiai, kurių EDV yra didesnis nei 4 ir kurie užsiima pirmine žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimu bei prekinių žemės ūkio produktų apdorojimu, perdirbimu ir tiekimu rinkai, gali kreiptis paramos pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį.
Pagal šią priemonę pareiškėjas gali prašyti paramos naujai žemės ūkio technikai, įrangai, statybai ar rekonstrukcijai. Atskirai naujų mėšlidžių ar srutų kaupyklų statybai ir esamų rekonstrukcijai, mėšlidžių ar srutų kaupyklų įrangai bei išvežimo technikai įsigyti skiriama parama pagal tos pačios priemonės pirmąją veiklos sritį, o trumpos rotacijos želdiniams įveisti – pagal trečiąją veiklos sritį.
Paramos pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ gali kreiptis ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.
Parama miškų savininkams
Kaimo plėtros programoje ypač daug priemonių, susijusių su ES parama miškams.
Pagal KPP priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ privačių miškų savininkai, savivaldybės ir jų asociacijos gali gauti paramą mažos ekonominės vertės medynams (jaunuolynams), krūmynams pertvarkyti ir miško kirtimo, apvaliosios medienos, biokuro (medienos kuro) ruošai modernizuoti.
Priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Miškų infrastruktūros gerinimas“ paramos lėšomis remiamas priėjimo prie miško žemės gerinimas, privačiuose miškuose įrengiant ar rekonstruojant miško kelius su žvyro danga. Taip pat miško sausinimo sistemų įrengimas ir rekonstrukcija vietovėse, nepriklausančiose „Natura 2000“ tinklui.
Pagrindinis pasikeitimas šioje veiklos srityje – praplėstas galimų pareiškėjų sąrašas. Anksčiau paramos galėjo kreiptis privačių miškų savininkai ir jų asociacijos bei savivaldybės ir jų asociacijos, o dabar pareiškėjais gali būti ir valstybinių miškų valdytojai, tačiau parama jiems teikiama tik tuo atveju, jei pagrindžiama, kad projektas teiks naudą ir privačių miškų savininkams.
Remiamas miškų atkūrimas
Paraiškos renkamos pagal dar kelias su miškais susijusias priemones. Pagal priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ parama teikiama pagal dvi veiklos sritis: „Stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ ir „Bendros valstybinės miško priešgaisrinių priemonių sistemos gerinimas“.
Į pirmosios veiklos srities paramą gali pretenduoti tiek privačių miškų savininkai, tiek valstybinių miškų valdytojai. O antrosios veiklos srities lėšomis pasinaudoti gali juridiniai asmenys, visų nuosavybės formų miškuose vykdantys bendrą valstybinę miškų priešgaisrinės apsaugos sistemą.
Priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ pagrindinis veiklos tikslas – teikti paramą miško savininkams ir valdytojams, atkuriantiems, saugantiems ir plėtojantiems miškų ekologines ir rekreacines funkcijas. Parama pagal šią priemonę skiriama investicijoms, susijusioms su ekologinių ir rekreacinių miškų apsauga, kūrimu ir plėtra.
Verslas ir alternatyvi veikla
Parama pagal KPP skiriama ir verslui bei alternatyvios žemės ūkiui veiklos plėtrai kaimo vietovėse. Tokia parama teikiama pagal tris priemones – „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“.
Pagal šias priemones remiami pelno siekiantys projektai, kurie prisidėtų gerinant gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir didintų užimtumą plėtojant amatus, paslaugų teikimą kaimo gyventojams, verslo iniciatyvas kaimo vietovėse.
Pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ remiami pelno nesiekiantys projektai – pastatų rekonstrukcija, vertingų kaimo paveldo objektų atnaujinimas ir išsaugojimas, viešosios infrastruktūros sutvarkymas ar sukūrimas.
Vietos veiklos grupės (VVG) ir toliau gali kreiptis paramos pagal jiems skirtas dvi KPP priemones: „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ ir „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“.
Supaprastinta tvarka
Kaip ir pernai, kai kurioms KPP priemonėms taikoma supaprastinta tvarka. Pernai greitesne paramos administravimo tvarka, pagal kurią galima siekti ne didesnės kaip 150 tūkst. litų paramos, pasinaudojo daugiau kaip 3 tūkst. ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ar verslą kaime kuriančių ir plėtojančių įmonių bei kaimo gyventojų.
Nespėjusieji neturėtų nusiminti – šiemet iki 150 tūkst. litų paramos galima siekti pagal šias KPP priemones ar jų veiklos sritis: „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ antrąją veiklos sritį, „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimo“ pirmąją veiklos sritį, „Miškų ekonominės vertės didinimas“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.
Supaprastinta tvarka reiškia, kad pareiškėjams kartu su paraiška nereikia pateikti atskiro verslo plano, o pati paraiška įvertinama kur kas greičiau nei įprastai. Pareiškėjai, kurie jau patyrė projekto įgyvendinimo išlaidų, gali kartu su paraiška pateikti ir mokėjimo prašymą. Tokiu atveju patvirtinus paramos skyrimą iš karto bus išmokėta parama.
Parama paskolomis
Šiemet žemdirbiai ir žemės ūkio bendrovės turės galimybę gauti ne tik ES paramą, bet ir lengvatinę paskolą investiciniams projektams įgyvendinti. Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) valdomo Paskolų fondo lėšos skirtos paskoloms teikti pagal dvi KPP priemones: „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“.
Lengvatinių paskolų gali tikėtis ir teikiantys paraiškas pagal supaprastintas įgyvendinimo taisykles, kai prašomos paramos suma neviršija 150 tūkst. litų. Supaprastintos taisyklės taikomos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrajai veiklos sričiai ir priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmajai veiklos sričiai.
Norint gauti paskolą, pirmiausia reikia pateikti paraišką ir kitus reikalingus dokumentus NMA teritoriniam skyriui pagal projekto įgyvendinimo vietą. Jei paraiška bus įvertinta teigiamai, pareiškėjui bus išduodama tinkamumo gauti paskolą pažyma, kurioje nurodomos ir tinkamos finansuoti išlaidos.
Su pažyma pareiškėjas turėtų kreiptis į kredito įstaigą dėl paskolos suteikimo. Lengvatines paskolas šiuo metu teikia aštuoni komerciniai bankai: DnB NORD, Medicinos bankas, „Parex“, SEB, „Snoras“, „Swedbank“, Šiaulių bankas ir Ūkio bankas. Paskolos teikiamos litais arba eurais.
Gavęs teigiamą kredito įstaigos atsakymą dėl paskolos suteikimo, pareiškėjas vėl turi kreiptis į NMA. Jei banko sprendimas suteikti paskolą nekeičia ankstesnio projekto vertinimo, NMA apskaičiuoja paramos intensyvumą ir sumą bei skiria paramą. Paskolos sutartį pareiškėjas su banku galės pasirašyti tik priėmus galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo.
Aras Mockus
