Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Parduotuvių lentynose nelikus stipraus alaus „bambalių“, auga pigaus vyno pardavimas. Kaimo parduotuvėlių savininkai teigia jau pirmomis šių metų dienomis išklausę priekaištų dėl stipriam alui veto paskelbusio Seimo sprendimų, išgirsta reikalavimą paduoti vyno.
Pereina prie stipresnio
„Mano parduotuvėje visada populiariausias buvo stipresnis alus, išpilstytas į dviejų litrų plastikinius butelius. Retai prašydavo silpnesnio nei 8 procentų“, – teigė maisto prekių parduotuvės Krekenavoje savininkas Alvydas Girkontas.
Verslininko nuomone, dviejų litrų „bambalys“ kaimo žmonėms patrauklesnis dėl kainos – du alaus buteliai po litrą kainuoja dviem litais brangiau.
Parduotuvės savininkas iš anksto ruošėsi nuo sausio 1-osios įsigaliojusiam Alkoholio kontrolės įstatymui – išpardavė stipraus alaus „bambaliais“ likučius.
„Dabar, galima sakyti, sėdžiu be alaus. Metų pabaigoje nebeužsakiau stipraus dviejų litrų buteliais, o 5 procentų per mėnesį išpirkdavo tik vieną pakuotę – šešis butelius“, – pasakojo A.Girkontas.
Blaivininkais abejoja
Verslininkas netiki, kad stipraus alaus mėgėjams ir aludariams pasipiktinimą sukėlęs įstatymas išblaivins tautą. A.Girkontas neabejoja, kad iki šiol kilnojusieji bokalus imsis stipresnių gėrimų. Anot jo, kaime jau matyti tokia tendencija.
„Žmonės pereina prie vyno. Yra tekainuojančio apie 5 Lt, o net 18 proc. Aš tokiu neprekiauju. Jei ir jį uždraus, imsis langų ploviklių. Kas gėrė, tas ir gers. Nuo to niekur nepabėgsim“, – mano prekybininkas.
Stiprų 8 proc. alų „bambaliais“ geriausiu laikė ir Naujamiestyje veikiančios maisto prekių parduotuvės „Aivija“ klientai. Pardavėja pripažįsta, kad kai kurie, jau nuo Kalėdų lentynose neberadę pamėgtojo gėrimo, nusivylė.
Ji patvirtino, kad įsigaliojus draudimui prekiauti stipresniu nei 7,5 proc. alumi, klientai dažniau dairosi pigaus vyno. Tokio 0,7 l butelis kainuoja 5,30 Lt.
Mažieji protestuoja, didieji persitvarko
Seimui priėmus Alkoholio kontrolės įstatymą, mažieji aludariai pareiškė, kad su jais bandoma susidoroti. Kelias alaus daryklas vienijančios asociacijos atstovai nenuleidžia rankų ir siekia, kad prekybą alumi apriboję draudimai būtų atšaukti. Mažųjų aludarių asociacija grasina bylinėtis su valstybe ir žada reikalauti, kad Lietuva jiems atlygintų dėl nuo sausio 1-osios įsigaliojusių draudimų patirtus nuostolius.
Tačiau didieji alaus gamintojai teigia pasiruošę dirbti naujomis sąlygomis, nors neabejoja, kad pardavimas kris.
Bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“ generalinio direktoriaus Marijaus Kirstuko teigimu, didesnėje nei litro tara įmonė parduodavo daugiau nei trečdalį produkcijos.
„Alaus vartojimas sumažės, nes litro pakuotės pagaminimo sąnaudos didesnės nei 2 l taros, ir tai kelia kainą. Vartotojas mokės brangiau ne už alų, o už pakuotę“, – teigė M.Kirstukas.
Kaip rinka reaguos į pokyčius, anot alaus daryklos vadovo, bus galima spręsti po mėnesio. „Dar negalime pasakyti, ką rinksis alaus vartotojai. Šiandien jie irgi ištikti mažo šoko“, – mano direktorius.
Anot jo, draudimas pardavinėti svaigiuosius gėrimus – alų, sidrą, alkoholinius kokteilius, išpilstytus į didesnę nei vieno litro tarą, neabejotinai sumažins lengvo alkoholio suvartojimą. Toks tautą išblaivinti siekiančių seimūnų motyvas M.Kirstukui atrodo gana keistas. Mat stipriųjų gėrimų nedraudžiama pilstyti į didesnę nei vieno litro tarą.
Vis dėlto draudimo panaikinimas didiesiems aludariams irgi atneštų nuostolių – atsisakiusi 2 l taros, „Kalnapilio-Tauro grupė“ nemažai investavo į įrenginių atnaujinimą.
Kaimuose duso
Alaus gamintojams apynasrį užmovęs įstatymas teikia vilčių šeimyninėms darykloms, neturinčioms asociacijų užnugario ir verdančioms tik silpną alų.
Dvidešimt metų veikiančios daryklos „Su puta“ Paliūniškyje savininkė Jelena Gūrienė teigia, kad draudimai jų šeimos verslui problemų nepridarys – alaus nepardavinėjo didesne nei litro talpos tara, ir tik viena iš kelių Gūrų verdamų alaus rūšių buvo šiek tiek stipresnė nei leidžia naujasis įstatymas – 8 proc. Verslininkė viliasi, kad iš parduotuvių lentynų dingus stipriam alui, vartotojas atsisuks į jų produkciją.
„Pastaruosius keletą metų kaimuose dominavo ne tokie maži aludariai kaip mes. Parduotuvių lentynose buvo pilna 8 ir net 9 proc. stiprumo „bambalių“. Mes su tokiais aludariais net nebesugebėjome konkuruoti, nes jų stiprus alus pigus ir jo labai daug. Su savo natūraliu 5–6 proc. alučiu kaimuose jau sunkiai kvėpavome“, – pripažįsta verslininkė.
Moters teigimu, 14–18 dienų galiojantį jų šeimos virtą silpną alų vertino ne norintieji pasigerti, o tik atsigerti.
Tačiau verslininkė nuogąstauja, kad lentynose stiprų alų gali pakeisti ne tinkamas atsigaivinti, o abejotinos kokybės, tačiau pigūs stiprieji alkoholiniai gėrimai.
„Mane stebina, kad stipresnio nei 7,5 proc. alaus nebegalima gaminti, o parduotuvėse pilna vynų, 18–21 laipsnio stiprumo, 0,7 l buteliais ir tekainuojančių 4,5 Lt. Kaimuose jis perkamas blokais“, – pažymi J.Gūrienė.
Senolių alui – veto
Panevėžio priemiestyje veikiančiai daryklai „Piniavos alutis“ dėl nuo sausio 1-osios įsigaliojusio draudimo teko atsisakyti 12 proc. alaus.
Daryklos savininko ir vadovo Vidmanto Perevičiaus teigimu, kulinariniam paveldui priskiriamos rūšies alus buvo verdamas pagal senovinę receptūrą ir neskirtas masiniam pardavimui.
„Draudimai nuostolio mūsų alaus daryklai neatneš, bet negalėsime parodyti vartotojai, kokį alų virė senoliai. Kodėl Lietuvoje galima prekiauti pigiu 18 proc. vynu, pagamintu iš neaiškių miltelių, o gyvas natūralus alus uždraustas? Belgijoje be vargo galima nusipirkti 8–9 proc. ir stipresnio alaus. Jis nėra pigus ir jo negeria „pijokai“. O Lietuvai kažkodėl reikia kitų standartų“, – svarsto V.Perevičius.
Verslininko nuomone, naujas įstatymas aktualiausiais kaimo parduotuvėlėms, kur išnykus iš lentynų bene perkamiausiam alkoholiniam gėrimui – stipriam alui „bambaliais“, teks ieškoti, kuo patraukti nuolatinius klientus.
„Žmonės pereina prie vyno. Yra tekainuojančio apie 5 Lt, o net 18 proc. Jei ir jį uždraus, imsis langų ploviklių. Kas gėrė, tas ir gers. Nuo to niekur nepabėgsim“. A.Girkontas.
