Lietuva skelbia klausanti Europos Sąjungos ir vykdanti romų integraciją, tačiau Panevėžio rajono gyventojams labiau nei šalies įvaizdis rūpi savas kiemas, o jame jie nenori matyti čigonų. Apie šį mėnesį rajone kilusius sukilimus prieš šios tautybės atstovus pasakoja Inga SMALSKIENĖ.
Įkvėpė Vadoklių pavyzdys
Panevėžio rajono gyventojai, iki šiol tik burnoję romus, dabar kryžiumi gulasi prieš jų kaimynystę. Šį mėnesį Panevėžio rajono valdžia jau antram socialinio būsto laukiančiam romui negali suteikti pastogės, nes tam smarkiai pasipriešino vietos gyventojai.
Balandžio pradžioje parašus, kad čigonė nebūtų įkelta į socialinį būstą, rinko ir tikslą pasiekė Vadoklių gyventojai, o dabar taip elgiasi ramygaliečiai. Jie nesutinka, kad čia gyvenanti nemaža romų bendruomenė dar padidėtų.
Ramygalos gyventojai, sužinoję, kad Savivaldybė Dariaus ir Girėno gatvėje esančio namo dalį – du kambarius – ketina skirti socialinio būsto laukiančiam čigonui iš Liūdynės, surinko 507 parašus prieš tokį sprendimą. Ramygalos seniūnas Valdas Chirv sako, kad Savivaldybė jį patikino atsižvelgsianti į ramygaliečių prašymą socialinio būsto Ramygaloje neskirti minėtam romų tautybės vyrui. „Aš žmonėms taip ir pasakysiu. Savivaldybės rūpestis, kur ji apgyvendins romą“, – teigė seniūnas.
Rajono vicemeras Antanas Pocius vakar nei patvirtino, nei paneigė, kad romas negaus būsto Ramygaloje. Socialinius reikalus kuruojantis politikas prisipažino, kad socialinio būsto suteikimo romams klausimas darosi sunkiai išsprendžiamas. A. Pocius svarsto konsultuotis su tautinių mažumų klausimus kuruojančiomis šalies valdžios institucijomis, kaip elgtis esant tokiai situacijai.
„Reikia atsižvelgti į gyventojų nuomonę. Kita vertus, galime būti apkaltinti romų diskriminavimu. Kai kurie socialinius būstus gavę lietuviai irgi kelia rūpesčių kaimynams“, – kalbėjo mero pavaduotojas.
Panevėžio rajone socialinio būsto laukia per pustrečio šimto gyventojų. Tarp jų – ne viena romų šeima. 55 metų čigonė Aldona Aleksandravičiūtė, kurią vadokliečiai išgynė iš savo kaimo, socialinio būsto eilėje laukė dešimtmetį. Jos tautietis Grafas A., prieš kurio atsikraustymą į Ramygalą sukilo vietos gyventojai, į socialinio būsto socialiai remtinų neįgaliųjų eilę, kuri juda greičiau, įrašytas buvo prieš ketverius metus.
Pretendentas į butą – Londone
Rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyrius namo dalį Ramygaloje, Dariaus ir Girėno gatvėje, Grafui A. pasiūlė tada, kai būsto atsisakė prieš jį į eilę įrašyti lietuviai. Vieni nepanoro keisti gyvenamosios vietos, kitiems butas tiesiog nepatiko.
Savivaldybė kol kas nėra gavusi romo sutikimo apsigyventi pasiūlytame būste. Jo motina valdininkus informavo, kad sūnus Londone, bet patikino, kad netrukus grįš.
Tačiau Ramygalos gyventojai nelaukė, kol čigonas pasirodys miestelyje. Jie puolė rinkti parašus, kad vyrui čia nebūtų suteiktas socialinis būstas. Ant seniūno stalo buvo padėtas prašymas su daugiau kaip pusę tūkstančio parašų.
Žmonės nenorą įsileisti čigono motyvavo tuo, kad jie bijo, jog miestelyje padaugės vagysčių, netvarkos. Gyventojai nerimauja, kad, gausėjant romų bendruomenei, suaktyvės kvaišalų platinimas ir apskritai atsiras daugiau netvarkos.
Kėlė rūpesčių ir klebonui
Ramygaloje čigonų šeimoms jau yra duoti trys socialiniai būstai, miestelyje gyvena apie 40 čigonų.
Kelių dešimčių romų bendruomenė įsikūrusi ir netoliese esančiuose Troškūnuose. Ramygalos ir Troškūnų romai mėgsta atvykti vieni pas kitus ilgesnei viešnagei.
Šios tautos gyvenimo būdo ypatumai, papročiai, požiūris į gyvenimą Ramygalos gyventojams sunkiai suprantamas ir, kaip jei patys sako, kelia daug rūpesčių.
Ramygalos seniūnijai romai irgi ne tik sukėlė galvos skausmo, bet ir pridarė nuostolių. Netoli magistralinio kelio esančiame socialiniame būste apgyvendintiems romams Kelių direkcijos lėšomis buvo sudėti plastikiniai langai, kad žmonių nevargintų triukšmas.
Po kurio laiko langai buvo išlupti ir pavogti. Tuo metu socialinio būsto nuomininkai buvo išvykę. Grįžę jie stebėjosi, kad name nebėra langų, ir teigė nenumanantys, kas juos galėjo pasisavinti. Seniūnija savo lėšomis sudėjo naujus plastikinius langus. Bet netrukus ir šie buvo išlupti. Romai vėl tikino nieko nežinantys. Seniūnija atsisakė pagelbėti. Tada romai patys susidėjo langus ir jie nebedingsta. Socialiniuose būstuose gyvenantys romai žiemą yra išėmę ir sukūrenę duris, staktas. Prieš kelerius metus socialinio būsto sulaukę romai buvo apgyvendinti Rimaisų kaime, vienkiemyje, ir jį netruko nugyventi.
Tuomet gyventojai irgi priešinosi romų atėjimui į Rimaisus, bet į jų protestą nebuvo atsižvelgta. Ir rajono valdžia, ir seniūnija nutarė, kad atokioje vietoje įkurdinti čigonai netrukdys už kilometro ar dviejų gyvenantiems žmonėms.
Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapijos kleboną romų jaunuoliai yra šokiravę įžūliu elgesiu su senyvais žmonėmis bei pasivažinėjimais riedučiais po bažnyčią per pamaldas.
Vadokliečiai išgąsdino čigonę
Ramygaloje, nuomojamame bute, yra apsistojusi ir vadokliečių atstumta A. Aleksandravičiūtė. Moteris gyvena su nepilnamečiu sūnumi, suaugusia dukra ir dviem anūkais.
Kažkada ji turėjo nuosavą namuką viename Panevėžio rajono kaime, tačiau jis sudegė. Tuo metu namo šeimininkė sėdėjo kalėjime. Šiemet balandžio pradžioje A. Aleksandravičiūtė apsidžiaugė iš rajono Savivaldybės sulaukusi pasiūlymo išsinuomoti socialinį būstą Vadokliuose. Tačiau į seniūniją atvykusią ją pasitiko priešiškai nusiteikę gyventojai ir tiesiai šviesiai pasakė nenorintys, kad į Vadoklius atsikraustytų čigonai. A. Aleksandravičiūtė neišdrįso pasirašyti, kad sutinka apsigyventi siūlomame būste.
Rajono Savivaldybė šiemet jai nebeketina pasiūlyti socialinio būsto.
____________________________________________________
Kampanija „Dosta“
Kultūros ministerija šį mėnesį paskelbė, kad Lietuvoje pradedama įgyvendinti Europos Tarybos kampanija „Dosta!“ „Dosta“ viename iš romanų kalbos dialektų, paplitusių Balkanuose, kur ir buvo inicijuota kampanija, reiškianti „pakaks“. Kampanijos tikslas – skatinti pažinti romus, pašalinti kliūtis, kurios atsiranda dėl įsišaknijusių prietarų ir stereotipų. Pernai pavasarį Lietuva yra patvirtinusi Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2012–2014 metų veiklos planą. Jame numatyta plėtoti romų vaikų ir suaugusiųjų švietimą, įsteigti mokytojų, dirbančių su romų vaikais, padėjėjų etatus ir kt. Taip pat numatyta ugdyti romų socialinius įgūdžius, steigiant romų vaikų dienos centrus, vasaros stovyklas. Plane daug dėmesio skiriama romams įtraukti į darbo rinką. Užsibrėžta rengti seminarus romų nediskriminavimo klausimais, leisti romų istorijos leidinį, į bendrojo ugdymo programas įtraukti medžiagą apie romų istoriją, etnokultūrą, išleisti romų tradicinių dainų kompaktinę plokštelę ir kt. Romų integracijos į Lietuvos visuomenę plano paskirtis – skatinti jų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti socialinę atskirtį, didinti sąmoningumą ir visuomenės toleranciją.
____________________________________________________
Inga SMALSKIENĖ
