Vadovauja rūmams
Jau pusmetį J.Šindeikienė vadovauja Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmams. Būdama direktorė savo rankose tvirtai laiko saitus, rišančius daugybę žmonių, kurie užsiima įvairiausia netradicine sveikatinimo veikla – fitoterapija, ajurveda, kinų medicina ir kt.
Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai – tai sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos veiklomis užsiimančių žmonių savivaldos organizacija. Rūmų veikla dar tik įsibėgėja, tad J.Šindeikienė mano, kad reikia suburti po pašalius išsibarsčiusius žmones, praktikuojančius sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos metodus, užtikrinti jų klientams kvalifikuotas paslaugas ir šviesti visuomenę. Ji viliasi, kad artimiausiu laiku Lietuvoje bus priimtas įstatymas, reglamentuojantis natūralios medicinos ir sveikos gyvensenos specialistų veiklą.
Nors reikalų daug, tačiau direktorės veikla Jolantos gyvenime nėra vienintelė. Ji taip pat praktikuoja reiki – senovinį japonų sveikatos gerinimo metodą. Moteris svajoja, kad kada nors ir Lietuvoje, kaip yra Japonijoje, JAV, Izraelyje, Prancūzijoje ir daugelyje kitų šalių, šiuo metodu bus padedama ligoninėse gydomiems žmonėms.
Nebijo pokyčių
Jolanta užaugo Kaune, bet, protestuodama prieš kaunietišką gyvenimo būdą, įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Ji tapo gydytoja epidemiologe. Moteris sakė, kad patiko Šerloko Holmso darbas, kai reikia susekti infekcijos šaltinį ir sutramdyti plintančią ligą.
Pirmas jos darbas buvo Kauno visuomenės sveikatos centre. Bet greitai vienas po kito gimė du vaikai, – iš viso jau buvo trys, tad teko palikti darbą. Šeima persikraustė gyventi į Trakus, ir Jolanta, augindama atžalas, namie praleido net ketverius metus.
„Ir pati suvokiau, ir mano šeima suprato: jeigu dar pasėdėsiu namie, visiems bus blogai, – juokiasi Jolanta, prisiminusi tą laiką. – Man visada reikėjo protinio darbo. Jei to negaunu, protas ima merdėti, o aš jaučiuosi blogai.“
Moteris nėrė į darbus. Bet iš mediko atlyginimo tuomet nelabai galėjo išgyventi, tad pamažu Jolanta pradėjo versti medicinos tekstus leidiniams apie sveikatą, o vėliau ir pati pradėjo rašyti. Taip prasidėjo žurnalistinė Jolantos karjera. „Mėgstu nerti į nežinomą sritį, tad ir nėriau, – juokiasi moteris, prisiminusi pirmas darbo dienas viename tuomet gyvavusiame sveikatos žurnale. – Iš pradžių nieko nesupratau. Atsimenu, keisčiausias žodis, kurį išgirdau, buvo „korektorė“. Net neįsivaizdavau, kas tai.“
Moteris po truputėlį visko išmoko ir galiausiai pradėjo redaktorės karjerą. Jai patiko ir rašyti, ir redaktoriauti. Sakė, kad šis darbas atrodė kaip stebuklais: iš pradžių turi tik idėją, po to – tekstą ir nuotraukas, o galiausiai išeina žurnalas, kurį gali paimti į rankas.
Vaikai augo, atsirado daugiau laiko. Jei truputį nusibosdavo vienas darbas, Jolanta sugalvodavo naujų. Lietuvoje jos iniciatyva pirmąkart buvo išleisti maisto produktų testų ir patarimų, kaip lieknėti, žurnalai. Dėl jų teko pradėti bendrauti ir su reklamos užsakovais. Tada moteris suprato, kad pardavimo ir reklamos sritys – gana įdomi, bet reikėtų pasimokyti, kad galėtų dirbti profesionaliai. Tad įstojo Tarptautinę verslo mokyklą. Vakarais ten studijavo tarptautinę prekybą ir rinkodarą.
Lūžis atvėrė širdį
Žurnaliste Jolanta dirbo dešimt metų. Moteris vis labiau linko į platesnę veiklą, todėl pradėjo žvalgytis kitokio darbo. O tuo metu subrendo pokyčiai ir šeimoje: išsiskyrus požiūriams sutuoktiniai pasuko skirtingais keliais. Bet į moters gyvenimą atėjo tai, ko anksčiau vakarietišką mokyklą išėjusi gydytoja negalėjo įsileisti į protą.
Viskas, rodos, įvyko atsitiktinai: socialiniame tinkle ji surado įdomių pašnekovų dvasinėmis temomis, su kuriais buvo malonu bendrauti. Pamažu prie jų prisijungė daugiau žmonių. Galiausiai visi nusprendė surengti susitikimą Jolantos namuose. Tai buvo lemtingas savaitgalis, nes moteris pirmą kartą susipažino su reiki praktika ir meistru mokytoju Sigitu Povilaičiu. Tą savaitgalį S.Povilaitis ne tik pasakojo apie reiki, aiškino, kaip jis veikia, bet ir surengė keletą dvasinės praktikos seansų.
Peržengė materialumo ribas
„Savo gyvenimą galiu suskirstyti į dvi dalis – kai gyvenau tik materialiame pasaulyje ir kai į mano gyvenimą atėjo dvasingumas, – tikino Jolanta. – Pokyčių metas yra labai vertingas. Kai žemė slysta iš po kojų, žmogus jaučiasi nelabai stabilus, tačiau atsiveria širdis.“
Pasak Jolantos, tapęs atviresnis žmogus išmoksta klausytis. Ir ji išgirdo, ką sako S.Povilaitis. Dar stipresnių išgyvenimų moteris patyrė, kai mokytojas surengė sąmoningojo kvėpavimo seansą. S.Povilaitis vienintelis Lietuvoje rengia sąmoningojo kvėpavimo seansus su mantromis. Moteris prisiminė, kad draugai įvairiai išgyveno tokį, tačiau jos potyriai buvo ypač stiprūs: sutraukė rankas taip, kad negalėjo ištiesti pirštų, juos teko masažuoti.
„Per seansą iškeliamos sukauptos problemos ir kvėpuojant jos pašalinamos, – pasakojo Jolanta. – Atsikėliau ir galvoju: ar tebesu šiame gyvenime? Kokia palaima, koks lengvumas! Apie tai tekdavo skaityti knygose, maniau, kad tai tik žodžiai. O aš pajutau.“
Jolanta tikino, kad sąmoningu kvėpavimu galima užsiimti daugybę kartų ir kiekvieną kartą pašalinami patirti stresai, jie nusilupa sluoksniais tarsi sena oda: iš pradžių – naujausi, vėliau – vis senesni, vis ilgiau užlaikyti. Taip galima „prisikasti“ ir iki gimdymo metu patirtų stresų.
„Kas dabar mano gyvenime kitaip nei anksčiau? Tai, kad žinau, jog yra dėsniai, ir bandau gyventi pagal juos. Juk automobiliu į kelią išvažiuojame tik tada, kai išmokstame taisykles. Taip ir gyvenime – nemokėdami taisyklių, nuolat pakliūvame į avarijas. Ir visuomet kaltiname tą, į kurį atsitrenkėme, o ne save, nors turėtume paklausti savęs, ką darome ne taip, – sakė moteris. – Kai pakeiti požiūrį, gyvenimas tampa ramesnis. Dabar tikrai žinau, kad esu siela, o ne tik kūnas.“
Kokie tie dėsniai? Jie minimi įvairiuose šventraščiuose, pavyzdžiui, priežasties ir pasekmės dėsnis. Hinduistai tai vadina karma, o katalikai sako, kad už viską bus atlyginta. Būtina atminti, kad žmogus pritraukia tokius pačius kaip jis, ir ne tik žmones, bet ir situacijas. Todėl norint ką nors pakeisti, reikia pradėti nuo savęs. Dvasingumo būtina mokytis, tuomet bus lengviau ir ramiau gyventi. O sekti tikrai yra kuo, yra šioje Žemėje ir dvasinio tobulėjimo „pirmūnų“!
Tai ne religija
Pirmoji dvasinė praktika Jolantai buvo reiki, kuri tapo jos vedle dvasinio tobulėjimo kelyje. Išvertus iš japonų kalbos, žodis „reiki“ reiškia „universalioji gyvybinė energija“, kuri persmelkia visa, kas gyva. „Rei“ vadinama išorinė universali Visatos gyvybinė energija, „ki“ – vidinė gyvybinė energija. Reiki energija teka per žmogų, uždėjus rankas ant savęs, kito žmogaus ar bet kurios kitos gyvos būtybės ar objekto, kuriam trūksta harmonijos.
Daugelio kultūrų ir religijų žmonės žinojo apie „ki“ energiją, pavyzdžiui, kinai ją vadina „chi“, hinduistai – „prana“, krikščionys – „šventąja dvasia“.
„Mūsų fizinis kūnas yra gyvas dėl šios energijos. Sutrikus gyvybinės jėgos srautui, pamažu išsibalansuoja emociniai, mentaliniai procesai, pasiligoja fizinis kūnas, skurdus tampa dvasinis gyvenimas. Tampame pikti, įsitempę, nebepasitikime Visata“, – sakė Jolanta.
Universali reiki energija padeda prisotinti gyvybine energija mūsų esybę, subalansuoti gyvybinius procesus, atnaujinti energijų tėkmę. Tai neutrali energija, ir žmogus yra tarsi kanalas jai tekėti ar jos laidininkas.
Reiki energiją naudoja įvairių įsitikinimų ir religijų žmonės. Kartą per specialias procedūras, vadinamas iniciacijomis, atsivėrus šiai energijai, ji tekės per žmogų visą likusį gyvenimą. Šio gebėjimo prarasti neįmanoma.
Reiki naudingas ekonomiškai
Reiki nėra gydymo būdas, kaip įprasta manyti. Tai – pagalba, sustiprinanti organizmą, padedanti jam kovoti su įvairiomis ligomis. Reiki padeda ir užklupus nedideliam negalavimui, pavyzdžiui, suskaudus galvai ar peršalus, ir susirgus sunkia liga, pavyzdžiui, vėžiu.
„JAV reiki taikomas 800 ligoninių, Šveicarijoje už reiki seansus sumoka sveikatos draudimas, Prancūzijoje jis skiriamas vėžiu sergantiems žmonėms ir reabilitacijos klinikose gydomiems pacientams“, – sakė Jolanta.
Šį metodą tyrę vakariečiai mokslininkai jau turi duomenų, kurie įrodo teigiamą reiki energijos poveikį žmogaus sveikatai, pavyzdžiui, reiki mažina stresą ir skausmą, nerimą ir depresiją, nėščiųjų pykinimą, padidina žmonių, sergančių Alzheimerio liga, gebėjimą pažinti aplinką, gerina miegą, – sakė Jolanta ir pridūrė: – Tai labai paprastas ir saugus metodas.“
Gydymo įstaigose reiki dažniausiai naudojamas kaip papildoma įprastų medicinos procedūrų priemonė. „Reiki gydytojai pripažino todėl, kad jis padeda ligoniams pasveikti, naudojant mažiau vaistų, sumažėja pašalinis jų poveikis, pasitaiko mažiau komplikacijų po operacijų, pagerėja ligonių būklė po chemoterapijos, pasitaiso jų nuotaika. Ligoninių administratoriai suskaičiavo, kad reiki metodo taikymas jiems naudingas ekonomiškai“, – pasakojo Jolanta. Manoma, kad Lietuvoje reiki praktikuoja apie 20 tūkst. žmonių, o reiki meistrų yra iki 100, dar daugiau žmonių naudojasi reiki specialistų paslaugomis.
Aušrinė Šėmienė
