Vyras pasakoja atsakymo iš namo administratoriaus laukęs mažiausiai savaitę, tačiau per tiek laiko niekas problemos spręsti neatvyko.
Kaitina per karščius
Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Darius (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) dalijasi, kad jo namo gyvatukas per karščius ne tik kad nėra įprastos temperatūros, bet dar ir gerokai įkaitęs.
„Mušant karščio rekordams, vonioje gyvatukas tiesiog verda. Vonios radiatoriaus temperatūra siekia daugiau negu 50 laipsnių.
Paskambinus į „Šiaulių energiją“, jie nukreipė į atsakingus asmenis iš „Mano būstas“ Šiauliuose, bet iš jų pagalbos dėl karščio nesulaukėme“, – sako Darius.
Vyro teigimu, gyvatukas kaitino per visas karščiausias šios vasaros dienas, o į „Mano būstą“ jis kreipėsi kiek po Joninių, bet iš įmonės nesulaukė nei patvirtinimo, kad laiškas gautas, nei juolab pagalbos.
Mažinti temperatūros negalima
Naujienų portalui tv3.lt „Mano būstas“ atstovas patikino, kad įmonė tokių gyventojų problemų nesprendžia. Šiaulių mieste tai daro „Šiaulių energija“.
Susisiekus su bendrove, įmonės atstovė žiniasklaidai paaiškino, kad nuvykus pagal iškvietimą, „Šiaulių energijos“ specialistai vandens temperatūros neatitikimo pas gyventoją nenustatė.
„Pagal minėtą normą gyventojams tiekiamo karšto vandens temperatūra turi būti ne žemesnė nei 50 laipsnių, taip buvo ir mūsų minėtu atveju. Tačiau minėtas vartotojas gyvena penktame aukšte, todėl jo „gyvatukas“ galėjo įkaisti smarkiau nei paprastai dėl mažo namo karšto vandens suvartojimo.
Deja, bet sumažinti karšto vandens temperatūros net šiltuoju metų laiku „Šiaulių energija“ negali, nes penktame aukšte jai sumažėjus iki 50 laipsnių, pirmų-antrų aukštų gyventojams ji tesieks 48 laipsnių ar mažiau, kas jau neatitiktų higienos normos“, – naujienų portalui tv3.lt paaiškino įmonės atstovė Marina Visockienė.
Kodėl vanduo įkaista labiau?
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) atkreipia dėmesį, kad karšto vandens temperatūra dažniausiai palaikoma pastovi ir nepriklauso, nėra reguliuojama pagal išorės oro temperatūrą.
„Kad vartotojus pasiektų reikalingos temperatūros karštas vanduo, šilumos punkte jo temperatūra turi būti keliais laipsniais didesnė, nes cirkuliuodamas jis šiek tiek atvėsta. Geriamasis karštas vanduo cirkuliuoja ir „gyvatukais“, tačiau esant labai aukštai išorės (tuo pačiu ir vidaus patalpų) temperatūrai šis atvėsimas sumažėja ir, galimai, atskirų butų vonių patalpas (gyvatukus bei maišytuvus) pasiekia karštas vanduo, kurio temperatūra kiek didesnė nei įprastai.
Iš kitos pusės, dėl karšto oro lauke, reikšmingai sumažėja arba kartais net nevyksta ventiliacija vonioje, pavyzdžiui, kai lauke dar aukštesnė temperatūra už vonios patalpos, todėl čia kurį laiką gali kauptis drėgmė ir laikytis aukštesnė temperatūra“, – aiškinama LŠTA internetinėje svetainėje.
Pranešime pridedama, kad situacija kiekviename pastate gali skirtis priklausomai nuo pastato geometrijos, vamzdynų ilgio, sistemų išbalansavimo ir kitų aplinkybių.
„Karšto vandens temperatūrą šilumos punkte nustato ir „užduodama“ pastoviai palaikyti automatiniam reguliavimo įtaisui, jeigu toks yra, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.
Šią paslaugą atskiruose pastatuose atlieka bendrijos ar administratoriaus atstovai, jų samdomos įmonės ar specialistai. Jeigu namo gyventojai įsitikinę, kad karšto vandens temperatūra per aukšta, jie turi kreiptis į minėtą prižiūrėtoją ar pastato valdytoją, kad jis patikrintų ir, esant reikalui, pareguliuotų šią temperatūrą šilumos punkte.
Bet kuriuo atveju, visose vartojimo vietose nusistovėjusi karšto vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 laipsnių, kad būtų išvengta pavojingų bakterijų (legionelos) nesaugios koncentracijos susidarymo“, – praneša LŠTA.
