LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
Kartais mėšlungis raumenis traukia praradus daug skysčių, nes tada mes netenkame ir būtinų mikroelementų, sako Neurologijos centro vadovas Valmantas Budrys. „Taigi, jei žmogus karštą dieną labai prakaituoja, jam reikėtų gerti mineralinį vandenį, kuriame daugiau mineralų, ar šiaip pasūdytą, bet ne gryną vandenį“, – pataria jis.
Gydytojo teigimu, jei mėšlungis kamuoja ilgai, būtina ieškoti priežasties, nes raumenų spazmai galimi ir sergant tam tikromis ligomis: „Nebūtinai tai labai rimta, bet be niekur nieko nuolatinių spazmų nebūna. Vadinasi, arba organizmui kažko trūksta, arba kažkas sutriko.“
Neramių kojų sindromas – nereta liga
Paprastai mėšlungis trunka nuo kelių sekundžių iki ketvirčio valandos, o kartais užsitęsia ir ilgiau. Mėšlungis yra paplitęs reiškinys – apskaičiuota, kad tam tikru gyvenimo laikotarpiu jį kenčia net iki 95 proc. žmonių Jis dažnėja senstant, bet jį patiria ir vaikai.
„Mėšlungis yra sudedamoji raumenų spazmų dalis. Šiaip raumenys veikia antagonizmo principu. Viena raumenų grupė susitraukia, kita atsipalaiduoja – taip vyksta mūsų valingas judesys ir valinga veikla. Bet jei veikla sutrinka, jei raumuo nevalingai susitraukia ir nebegali atsipalaiduoti, kyla raumens spazmas. Tam tikrais atvejais spazmas gali būti skausmingas“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas V. Budrys.
Anot profesoriaus, dažnai mėšlungis atsiranda dėl nepatogios kojos raumens padėties, kraujotakos sutrikimo, koją netinkamai pasukus ar užspaudus – kai koja atpalaiduojama, kyla spazmas. „Pats mechanizmas yra gana sudėtingas, – aiškina V. Budrys. – Raumuo turi tam tikras skaidulas, kurios susijungia ir sukelia raumens susitraukimą. Mėšlungio (spazmo) atveju skaidulos viena nuo kitos neatsikabina ir raumuo lieka spazmuotas. Problema praeina, kai raumuo gali atsipalaiduoti.“
Dažniausiai mėšlungis traukia blauzdų raumenis, pėdas, kojų pirštus. Kartais jis būna toks stiprus ir dažnas, kad žmogus turi keltis kelis kartus per naktį, vaikščioti, masažuoti raumenis.
Taip pat, pastebi V. Budrys, naktį ar užmiegant dalį žmonių kamuoja neramių kojų sindromas. Tai nėra tikrasis mėšlungis, bet kartais gali būti su juo susijęs: „Kartais užmiegant ar miegant raumenys trūkčioja. Paprastai tai nebūna labai skausminga, bet kartais panašu į mėšlungį. Tiesiog miegant keičiasi medžiagų apykaita, kai kurios per dieną susikaupusios medžiagos ima dirginti tam tikras jautrias struktūras.“
Neramių kojų sindromą turinčius žmones taip pat vargina mėšlungis. Bet gydyti patį sindromą nėra labai sudėtinga. „Tai nereta liga, tik į ją ne visada atkreipiamas tinkamas dėmesys. Tiesiog reikia kreiptis į specialistą, kad būtų galima įvertinti pagal tam tikrus kriterijus, ir gydyti“, – kalba V. Budrys.
Dėl ko kyla mėšlungis?
Kojas traukiantis mėšlungis kartais vargina ilgai. Profesorius pataria su šeimos gydytoju ieškoti priežasties. Dažniausiai mėšlungį sukelia kraujotakos sutrikimas ar elektrolitų (natrio, kalio, ypač kalcio) išsibalansavimas (taip būna sergant tam tikromis ligomis). Arba jis suima užspaudus kojos kraujagyslę.
Elektrolitų pusiausvyra organizme gali sutrikti, jei žmogus netenka daug skysčių (tarkim, gausiai prakaituodamas, vartodamas diuretikus). „Kai žmogus netenka skysčių (perkaitęs, labai išprakaitavęs, pervargęs), jis netenka ir būtinų mikroelementų. [...] Taigi, jei žmogus karštą dieną labai prakaituoja, jam reikėtų gerti mineralinį vandenį, kuriame daugiau mineralų, ar šiaip pasūdytą, bet ne gryną vandenį“, – pabrėžia V. Budrys.
Jis primena, kad skysčių netenkama ir vemiant. Tada, jei atvejis, sunkus, elektrolitų kiekis grąžinamas ligoninėse ir labai atsargiai, ne per greitai.
Raumenis dažniau traukia nėštumo metu. Taip, anot profesoriaus, yra, nes labiau sutrinka veninė kraujotaka. Spazmai gali būti ir prieš menstruacijas, nes susitraukia gimdos raumenys.
Mėšlungio priežastimi gali būti ir nesveikos kojų venos – veninė kraujotaka yra labai svarbi. Taigi, ilgiau pasėdėjus, pavyzdžiui, skrendant, venos užspaudžiamos, sutrinka kraujotaka, kaupiasi medžiagos, kurios susidaro pritrūkus deguonies, ir taip pat kyla spazmas.
Mėšlungis dažniausiai traukia blauzdų raumenis, pėdas. Tačiau, sergant kai kuriomis ligomis (epilepsija, stablige, kreivakaklyste), raumenų spazmai būna itin skausmingi. „Tai labai rimtos ligos, kurios reikalauja hospitalizacijos ir tyrimų. Jei raumuo ar visas kūnas yra įsitempęs ilgiau ir nepraeina, reikia kviesti greitąją ir žiūrėti, ką daryti toliau“, – pabrėžia medikas.
Priemonės, padedančios atpalaiduoti raumenis
Jei vargina mėšlungis, patariama ieškoti priežasties ir ją pašalinti. Žinoma, jei mėšlungis suėmė tik dėl to, kad per ilgai sėdint buvo užspausta kraujagyslė, gydymo nereikia – pakaks koją ištiesti, pajudinti, pamankštinti. „Jei mėšlungis vargina užmiegant ar naktį, reikia ištirti ir gydyti. Nebūtinai tai labai rimta, bet be niekur nieko nuolatinių spazmų nebūna. Vadinasi, arba organizmui kažko trūksta, arba kažkas sutriko“, – kalba V. Budrys.
Jo teigimu, gydytojas gali paskirti vitaminų, mikroelementų, mankštą ar kitų kraujotaką gerinančių priemonių. O kokių mikroelementų trūksta, parodo kraujo tyrimas.
Ypač aktualu žinoti, kaip galime patys sau padėti. Kartais, sako V. Budrys, įduriama aštriu daiktu, įžnybiama – pastebėta, kad kai kuriais atvejais šis metodas padeda.
Jei mėšlungis ėmė varginti vaiką, priežastis nėra aiški, būtina kreiptis pagalbos, nes, kaip buvo minėta, raumenų spazmai būdingi ne tik mėšlungiui, bet ir tam tikroms ligoms.
Mėšlungio profilaktikai, be visavertės vitaminingos mitybos, galėtų padėti ir kelis kartus per dieną atliekama mankštelė, tonizuojanti raumenis ir gerinanti kraujo apytaką. Vienas pratimas – daug kartų suglausti ir išskėsti kojų pirštus. Antras – lėtai tiesti koją ir kelti pėdą aukštyn. Trečias – įtempti ir greitai lankstyti pirštus. Tai darant keletą kartų per dieną, mėšlungis gali varginti rečiau.
