Dvylika trylika tūkstančių šiauliečių, nuo metų pradžios periodiškai gaunančių itin nepasiturintiems asmenims skirtus maisto paketus, į šią paramą reaguoja skirtingai. Vieni sako sunkiai įveikiantys išdidumo ir gėdos barjerą imti maistą lyg paskutiniems pavargėliams, kiti teigia, jog miltai ir makaronai jų skolų neužlopys, treti yra patenkinti, kad, gavę maisto paketą bent kurį laiką turi iš ko pagaminti šeimai valgyti.
Kokioje socialinėje prarajoje reikia atsirasti, kad būtum patenkintas kartą per du tris mėnesius specialiose parduotuvėse dalijamais paketais? Kai gauni kilogramą miltų, kruopų, makaronų, cukraus, puskilogramį sviestinių sausainių ir sausų pusryčių, litrą nesaldinto sutirštinto pieno...
Leidžia išgyventi
Šiaulių priemiestyje gyvenanti buvusi nedidelės kosmetikos ir parfumerijos parduotuvės vedėja Rita (vardas pakeistas jos prašymu - aut. pastaba) sako, kad maisto paketai leidžia išgyventi jų šeimai.
„Mes neišrankūs“, - teigia kaime gimusi ir augusi moteris. Nors jos balse nėra optimizmo, bet nėra ir situacijos dramatizavimo.
Beveik prieš metus, kai dviejų vaikų mama Rita jau buvo įleidusi šaknis į parduotuvę ir net tapusi vedėja (prieš tai ne vienerius metus kaime gyvenanti moteris buvo bedarbė, vėliau mokėsi ir siekė, kaip dabar įprasta sakyti, įsikabinti į rinką – aut. pastaba), ją pakirto stuburo liga. Tiesiog vieną dieną ji nebegalėjo pakelti rankų nuimti nuo lentynos mažos dėžutės. Šeimos gydytojas po kelių būtinų tyrimų ją pasiuntė į komisiją, kur jai nustatė 55 proc. darbingumo. Medikai, ją apžiūrėdami, liūdnai lingavo galvas ir sakė, kad po metų moters situacija būsianti dar liūdnesnė.
„Parduotuvės savininkui pageidaujant iš darbo išėjau, žinoma, savo noru, tad šeimos pajamos iš karto sumažėjo, - pasakojo Rita. – Manoji prarasto darbingumo pensija yra tik 250 Lt, vyro atlygis minimalus, tesiekia vos 667 Lt. Namuose du mokyklinio amžiaus vaikai.“
Dar viena parama – 280 Lt
Buvusi pardavėja Rita sako, jog maisto paketus gauna visi jų šeimos nariai. Kai dukrai moksleivei suėjo 18 metų, maisto davinį ši atsiėmė savarankiškai, nesigėdydama ir nerausdama. Pasak darbingumą praradusios moters, keturi maisto paketai – nemaža paspirtis šeimai. „Košes pasigardiname troškintomis daržovėmis iš savo daržo, o iš sutirštinto kondensuoto pieno išmokome pasigaminti padažą“, - atviravo moteris.
Rita taip pat sako, kad jų šeima gaunanti ir apie 280 Lt socialinės pašalpos, kad kiekvienam šeimos nariui tektų ne mažiau nei 350 Lt. „Jei geriau nėra, turi būti gerai kaip yra,“ - teigia moteris.
Skurstančiųjų daugėja
Nuo šių metų pradžios skurstančiųjų skaičius Šiauliuose pasiekė viršukalnę. „Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje per savaitę apsilanko apie 400–800 žmonių. Daugelis jų kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, ES maisto iš intervencinių atsargų tiekimo bei kitais rūpimais ne mažiau aktualiais klausimais“, - vietos savaitraščiui sakė Socialinės paramos skyriaus Išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė.
„Teisę į socialinę pašalpą turi šeima arba vienas gyvenantis asmuo, kai kreipimosi metu šeimos nariai ar asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje; nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo; pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas, t. y. 350 Lt. šeimai ar vienam gyvenančiam asmeniui; kiekvienas vyresnis nei 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną visų 13 išvardintų sąlygų,“, - dėstė išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė.
Socialinės pašalpos dydis – 315 Lt.
Per mėnesį – 3258 prašymai
Skurdo statistika iškalbinga: vien gegužę buvo užregistruotos 3258 šeimos, besikreipiančios socialinės paramos (socialinių pašalpų bei išlaidų už karšto ir šalto vandens kompensacijų), kuriose asmenų - 6000. Gegužės paskutiniąją savaitę dėl socialinės pašalpos kreipėsi 327 žmonės, 54 - dėl maisto paketo.
„Nuo 2010 metų pradžios Šiauliuose maisto paketus gauna apie 12-13 tūkstančių žmonių, - teigia Šiaulių m. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Rita Blauzdavičienė. – Deja, net tą nedidelę paramą gauna ne visi.“
Gelbėja Raudonasis Kryžius
„Mūsų darbuotoja užpildo reikiamas formas, užregistruoja, tada suderina, kokioje tinklo „Kubas“ parduotuvėje žmogui patogiausia atsiimti maisto paketą“, - sako išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė. Anot skyriaus vedėjos Ritos Blauzdavičienės, maisto paketų reikalus administruoja Lietuvos Raudonasis Kryžius. „Mes žmonių sąrašus atiduodame parduotuvių „Kubas“ vedėjams, visa kita – jų atsakomybė“, - tvirtina R. Blauzdavičienė.
Norint gauti maisto paketą, pajamos vienam šeimos nariui neturi viršyti 525 Lt.
Per pirmą 2010 m. maisto vežimą kovo mėnesį nepasiturinčių Lietuvos žmonių, norinčių gauti maisto produktų, buvo 96 tūkst., gegužės mėnesį – 106 tūkst.
Kartą per du tris mėnesius
Pasak centro vedėjos Linos, šie metai – tikras maisto paketų dalijimo bumas. Tą patį teigia ir kito prekybos centro vedėja Oksana. Maisto paketai čia išduodami kartą per du tris mėnesius.
„Maisto paketų žmonėms užtenka, jų netgi šiek tiek lieka“, - teigia Oksana.
Pasak Linos, iš tūkstančio maisto paketų lieka gal penkiolika, kurie sugrąžinami į Raudonąjį Kryžių. „Eilės nėra tokios milžiniškos, kaip kiti galvoja, maisto produktų laukia apie 10–20 žmonių vienu metu, - pasakoja Lina. - Maišalynės tikrai nėra.“
Abi vedėjos prisimena pirmąją maisto paketų dalijimo savaitę kovo mėnesį. Ši savaitė, pasak jų, buvo pati sunkiausia: atėjo daug žmonių, kai kurie - ne į tą parduotuvę, kur buvo užregistruoti.
Savaitraščio „Šiauliai plius“ žurnalisto prie parduotuvės pakalbintas maisto paketo gavėjas nė kiek nedžiūgavo tokia parama. „Eina jie visi švilpt su savo kruopom ir miltais, - pareiškė Petras. - Atsirado, matai, kruopų šelpėjų brigada.“
Gal maisto paketo gavėjas įsivaizdavo, jog maisto produktus galės pasirinkti savarankiškai ir paketo dalį sudarys stiprus alus plastmasiniuose buteliuose?..
