Rusija finansavo jo apgriuvusios katedros freskų ir naujo fasado restauravimą ir pernai padengė R. Voyemawos trijų mėnesių kelionės Maskvoje išlaidas. Ji paaukojo 6 000 JAV dolerių, kad būtų pastatyta klasė, kurioje 60 vaikų, tapę našlaičiais dėl pilietinio karo, gautų rusų kalbos pagrindų pamokas. Joje keli maži vaikai neseniai sėdėjo prieš lentą ir kartojo „do svidanija, papa; do svidanija, mama“, o kiti savo lentelėse rašė „spasiba“, rašo „Financial Times“.
Rusijos įtaka šioje katedroje yra daugiau nei tik kultūrinės sklaidos pasekmė. Tai dalis didėjančios įtakos, kurią Maskva dabar turi CAR – vienos skurdžiausių ir silpniausių pasaulio valstybių – politiniam ir ekonominiam gyvenimui.
Šie ryšiai yra ryškiausias pavyzdys, kaip efektyviai Maskva veikia kai kuriose Afrikos dalyse, taikydama gana pigią strategiją, kuri sujungia propagandą, ginklų pardavimus, kasybą ir karinę paramą.
Šalyje veikia 1 500 kaukėtų liūdnai pagarsėjusios „Wagner“ grupės samdinių, čia yra vykdomos Rusijos aukso ir deimantų operacijos, netgi buvo įkurta nedidelė spirito varykla, gaminanti 15 centų kainuojančius „Wa Na Wa“ degtinės pakelius, ant kurių puikuojasi logotipas su raganosiu ir užrašas: „Pagaminta Centrinės Afrikos Respublikoje naudojant rusišką technologiją.“
Vienas aukšto rango Vakarų diplomatas apibūdina CAR kaip šalį-petri lėkštelę Maskvos ambicijoms Afrikoje. „Dabar vyksta hibridinis karas, – sako diplomatas. – Ir mes jame dalyvaujame.“
Europoje Vladimiro Putino invazija į Ukrainą Rusijai yra žeminanti ir brangiai kainuojanti katastrofa. Ji atskleidė jos kariuomenės silpnybes, o jos metu jau žuvo dešimtys tūkstančių karių. Sankcijos atskyrė Rusijos ekonomiką nuo daugelio tarptautinių rinkų ir technologijų.
Tačiau Afrikoje Rusija dramatiškai žengia į priekį. Net ir praėjus metams, kai Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainą, Maskva šiame žemyne pasiekė tolesnę sėkmę.
Nepastovus džihadistų teroro, antiprancūziškų nuotaikų bei perversmų derinys leido rusams mesti iššūkį Vakarų įtakai Afrikoje ir sukurti tai, ką vyresnysis Emmanuelio Macrono patarėjas vadina „antruoju frontu“. „Tai susiję su Europos silpninimu ir naujo fronto atidarymu, kur Europa ir Prancūzija yra laikomos labai trapiomis“, – sakė jis.
Samuelis Ramani, ekspertų grupės „Rusi“ bendradarbis ir būsimos knygos apie Rusiją ir Afriką autorius, teigė, kad Maskva sutelkė savo dėmesį į šalis tarp Malio iki Sudano. „Jie mano, kad gali sukurti „perversmų diržą“, kuris didintų jų įtaką ir išstumtų Vakarus“, – pasakojo S. Ramani.
Pasak S. Ramani, šiame dar sovietmečiu prasidėjusiame, bet po 2012 m. suaktyvėjusiame žaidime (tuo metu V. Putinas grįžo į prezidento postą) Maskva panaudojo „daugybę šešėlinės galios projektavimo įrankių“, kad galėtų vykdyti „mišrias intervencijas“. Eksperto teigimu, šios priemonės apima „kovos prieš sukilimus operacijas, ginklų pardavimą, autokratijos skatinimą ir minkštąją galią“. Jis daro išvadą, kad tai leido Rusijai tapti „didžia galia visame žemyne.“
Rusijos pasiekimai prancūziškai kalbančioje Afrikos dalyje, daugiausia pakenkė Prancūzijai. Antiprancūziškos nuotaikos pasiekė aukščiausią tašką keliose buvusiose Prancūzijos kolonijose, kur vykdytos karinės intervencijos sukėlė priešingą rezultatą ir kur Prancūzijos diplomatai ir įmonės yra kaltinami neokolonijinio tipo kišimusi. Rusijos propagandistai tapo ekspertais, kurie antiprancūziškas nuotaikas paverčia bent jau promaskvietiškos visuomenės nuomonės populiarėjimu.
Sylvie Baïpo-Temon, Prancūzijoje išsilavinimą įgijusi CAR užsienio reikalų ministrė, įžvelgia ryšį tarp Prancūzijos klaidų ir Rusijos sėkmės. Ji kaltina Prancūziją nesugebėjus nuraminti šalies per ankstesnę karinę intervenciją – operaciją „Sangaris“ – kuri staiga baigėsi 2016 m.
Kalbėdama apie po to vykusias derybas, ministrė teigė, kad Rusija „maloniai pasisiūlė suteikti mums ginklų“. Praėjusį mėnesį šalį paliko paskutiniai Prancūzijos kariai, o „kadangi gamta neapkenčia vakuumo, atėjo Rusija.“
Kuo pigiau pakenkti Vakarams
Pirmą kartą savo Afrikos ambicijas V. Putinas atskleidė 2019 m. spalį, kai Sočyje vykusiame pirmajame Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikime jis priėmė 43 Afrikos valstybių vadovus. Nuo tada daugelis šalių – nuo CAR iki Malio ir nuo Burkina Faso iki Sudano – priartėjo prie Maskvos orbitos.
„Rusijai sekėsi įspūdingai, – tikino Peteris Phamas, buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialusis pasiuntinys Sahelyje, valdant Donaldui Trumpui, o dabar atstovaujantis šaliai Atlanto taryboje. – Jų diplomatinis požiūris į regioną – oportunistiškai žiūrėti ten, kur už labai mažą kainą gali kenkti Vakarams.“
Maskva ypač aktyviai veržiasi į Sahelį – politiškai nestabilią pusdykumės juostą, besitęsiančią po Sachara. Keliose šalyse, kovojančiose su džihadistų maištininkais, perversmai sukūrė karines vyriausybes, priešiškas Prancūzijai ir atvirai simpatizuojančias Maskvai.
Rugsėjo mėnesį Malio karinės vyriausybės laikinasis ministras pirmininkas Abdoulaye‘is Maiga per kalbą Jungtinėse Tautose (JT) pasmerkė „Prancūzijos chuntą“ ir pagyrė „pavyzdingą ir vaisingą Malio ir Rusijos bendradarbiavimą“.
Tą patį mėnesį Burkina Faso generolai užgrobė valdžią antrą kartą per aštuonis mėnesius. Šį įvykį pažymėjo sostinės Uagadugu gatvėse Rusijos vėliavomis mojuojantys demonstrantai.
Kaimyninės Ganos prezidentas Nanas Akufo-Addo teigė, kad naujoji Burkina Faso chunta jau kreipėsi į Rusijos „Wagner“ samdinius, prašydama pagalbos kovojant su džihadistais. „Šiandien Rusijos kovotojai yra prie mūsų šiaurinės sienos“, – gruodį sakė jis. Burkina Faso vyriausybė atmetė šiuos kaltinimus, tačiau jau sausį ji be jokio įspėjimo liepė čia nuo 2018 m. dislokuotiems Prancūzijos kariams per mėnesį palikti šalį.
Sudane, kitoje nestabilioje šalyje, Maskva palaiko glaudžius ryšius su generolu leitenantu Mohamedu Hamdanu Dagalo, geriau žinomu kaip Hemeti. Tai antrasis pagal svarbą asmuo administracijoje, kuri į valdžią atėjo po 2019 m. perversmo, nuvertusio buvusį diktatorių Omarą al Bashirą.
Pasak JAV Finansų departamento, Sudane veikiančios Rusijos įmonės pelnosi iš nelegalaus aukso eksporto, kurio siuntos finansuoja Rusijos invaziją į Ukrainą. Maskva taip pat pasiekė principinį susitarimą dėl karinės prieigos prie Sudano uosto – strateginio taško Raudonojoje jūroje. Jevgenijus Prigožinas, „Wagner“ įkūrėjas, neigia bet kokį ryšį su kasyklomis Sudane ir CAR.
Geriausiai Rusijai sekėsi Malyje, kur karinės chuntos vadovas pulkininkas Assimi Goita, vadovaujasi tokiomis pat žaidimo taisyklėmis, kaip ir CAR. Jis taip pat pasamdė „Wagner“ karius kovai su maištininkais, tik, Malio atveju, susijusiais su „al-Qaeda“ ir „Islamo valstybe“. 2021 m. iš šalies buvo išsiųstas Prancūzijos ambasadorius. Prancūzijos kariai, kurie 2013 m. Bamako kvietimu padėjo kovoti su šalį užvaldyti grasinančiais islamistais, rugpjūtį pasitraukė į kaimyninį Nigerį.
„Trys šalys jau yra perimtos iš Prancūzijos kontrolės: CAR, Malis ir Burkina Fasas, – rašoma susirašinėjimų programėlės „Telegram“ prorusiškame kanale „Colonelcassad“. – E. Macronas sėkmingai vadovauja Prancūzijos neokolonijinės imperijos žlugimui šiaurės vakarų Afrikoje... Kitas yra Nigeris ir jo urano kasyklos.“
Rusijos sėkmės neneigia ir aukštas Prancūzijos pareigūnas, padedantis formuoti Prancūzijos strategiją Afrikos atžvilgiu. „Malis, CAR ir Burkina Fasas nesugebėjo atremti terorizmo iššūkio, – sakė savo tapatybės atskleisti nenorėjęs politikas. – „Wagner“ tapo vieninteliu svarbiu veiksniu.“
Užklupti Vakarai
Rusijos sėkmė Afrikoje apakino Vakarus, kurie buvo labiau susitelkę į Kinijos įtakos sklaidą. Dar 2021 m. buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Afrikos reikalams Tiboras Nagy pareiškė S. Ramani, kad Vašingtonas: „Į Kiniją žiūrėjo kaip į vokiečių dogą, o į Rusiją – kaip į mažąją čihuahua.“
Ir nors, Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, 2021 m. prekyba tarp Afrikos ir Rusijos siekė tik 15,6 mlrd. JAV dolerių – vos nedidelę 254 mlrd. JAV dolerių prekybos tarp Afrikos ir Kinijos sumos dalį – Maskva sugebėjo išplėsti savo įtaką.
Rusijos strategiją sustiprino V. Putino propaganda, vaizduojanti Rusiją kaip atramą prieš Vakarų avantiūrizmą tokiose šalyse kaip Irakas ir Libija. Kaip tik Libijoje Vakarų parama Muammaro al Gaddafi nuvertimui 2011 m. pradėjo ginklų ir kovotojų antplūdį, kuris iki šiol destabilizuoja Sahelį.
V. Putino „antikolonijinė“ žinutė, išreikšta rugsėjo mėnesio kalboje, skirtoje Rusijos karių užgrobtos Ukrainos teritorijos aneksijai, sulaukė atgarsio šalyse, kurios nepasitiki buvusiomis kolonijinėmis valstybėmis ir kuriose vis dar gyvuoja nostalgija Sovietų Sąjungai. Kovo mėnesį 25 Afrikos šalys susilaikė per balsavimo už Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Rusijos invaziją į Ukrainą.
Tačiau Rusijai teko patirti ir nesėkmių. 2021 m., kai islamistų kovotojai per nesėkmingą operaciją nužudė penkis jų vyrus, „Wagner“ samdiniai buvo priversti pasitraukti iš Mozambiko, kurio ryšiai su Maskva dar nuo sovietmečio yra labai artimi (net jų šalies vėliavoje yra pavaizduotas Kalašnikovas). „Visi jie atvyko apsirengę kaip robotai policininkai su „Go-Pro“ kameromis ir įvairia prašmatnia įranga, – pasakojo vyresnysis Mozambiko gynybos pareigūnas. – Jie greitai buvo pastatyti į savo vietą.“
Pietų Afrikoje Rusija vis dar palaiko glaudžius ryšius su valdančiuoju Afrikos nacionaliniu kongresu (ANK), kuris atsisakė pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą. Rugsėjį ANK jaunimo lyga išsiuntė stebėtojų į keturiose Ukrainos provincijose surengtą fiktyvų Rusijos referendumą, kurį jie apibūdino kaip „gražų, nuostabų procesą“.
Vis dėlto, Maskvos bandymai sudaryti 70 mlrd. JAV dolerių vertės susitarimą dėl branduolinių reaktorių tiekimo pateko į Pietų Afrikos teismus ir nutrūko, kai Jokūbas Zuma, kuris mokėsi Sovietų Sąjungoje ir neseniai pavadino V. Putiną „taikos žmogumi“, 2018 m. buvo priverstas pasitraukti iš prezidento posto.
Nepasiteisino ir Rusijos pastangos įgyti draugų pasitelkus „vakcinų diplomatiją“, kai žadėtos dozės nebuvo pristatytos, o Afrikos pareigūnai skundėsi, kad „Sputnik“ vakcina nuo COVID-19 yra brangesnė nei Vakarų gamybos skiepai.
Visgi Rusija turėjo daugiau sėkmių nei nesėkmių. Prancūzijos pareigūnų teigimu, jos įsiveržimas į CAR – iš esmės, Maskvos „valstybę-klientę“ – atskleidžia jos mėgstamą užsienio politikos strategiją.
Modelis: kaip Rusija įsipatogina ir grobia auksą
CAR, viena skurdžiausių pasaulio šalių, yra tokia trapi, kad sukilėlių grupuotės kontroliuoja kai kurias jos teritorijos dalis. Jos prezidentas Faustinas Archange'as Touadera už savo gyvybę yra skolingas „Wagner“ kovotojams, 2020 m. sustabdžiusiems bandymą jį nuversti prieš rinkimus. Šiandien jie yra vienas iš jo asmeninio saugumo garantų. „Jie ne tik jį saugo, bet ir paėmė įkaitu“, – pareiškė Bangyje dirbantis Vakarų diplomatas.
Pirmą kartą Rusija savo galimybę su CAR pamatė 2017 m., kai žlugo Prancūzijos pasiūlytas susitarimas tiekti CAR vyriausybei iš Somalio perimtus automatinius šautuvus AK-47, nes šiam perdavimui pasipriešino Maskva. Tada Prezidentas F. A. Touadera, privataus vizito Maskvoje metu susitikęs su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, pats kreipėsi į Rusiją dėl ginklų ir karinių apmokymų.
„Už poros milijonų dolerių vertės ginklus jie, iš esmės, įsigijo vyriausybę“, – teigė buvęs JAV pasiuntinys P. Phamas, kurio teigimu, Vakarų nenoras bendrauti su sunkiai sukalbamais režimais suteikė Rusijai galimybę.
P. Phamas įsitikinęs, kad Vakarai tą pačią klaidą padarė ir Malyje, kai JAV valstybės departamentas neleido perduoti „Airbus“ lėktuvo su JAV pagamintu atsakikliu. Tąkart Malio užsienio reikalų ministras alternatyvos nusprendė ieškoti Maskvoje. „Jie parodė jam lėktuvus ir papildomas paslaugas, taip į šią šalį pateko ir „Wagner“, – sakė P. Phamas.
Maždaug už 80 km nuo Bangio Rusija greitai įrengė vadavietę ir mokymų bazę. Nuo to laiko už tvarkos įvedimą yra dėkojama samdiniams iš „Wagner“ ir kitų Rusijos privačių karinių kompanijų, taip pat Ruandos kareiviams.
„Nuo tada, kai jie čia atvyko, pasidarė ramu“, – teigė Gaultier‘as Koumboti, neseniai Bangyje atidaryto rusų kultūros centro vadovas.
Tačiau Rusijos įtaka nėra vien karinė. Per neseniai vykusią ataskaitinę kelionę į sostinę Bangį „Financial Times“ taip pat pastebėjo kultūrinės ir komercinės galios įrodymų.
F. A. Touadera šalies universitetuose įvedė rusų kalbą kaip privalomąją, kartu su sango ir prancūzų kalbomis. Gegužę CAR tapo antrąja šalimi po Salvadoro, pavertusi bitkoiną oficialia valiuta. Ekspertai įtaria, kad toks sprendimas šalyje, kur tik 10 proc. gyventojų turi prieigą prie interneto, yra būdas apeiti finansines sankcijas Rusijai.
Rusija formuoja ir politinį šalies kraštovaizdį. Diplomatai praneša apie vyriausybės ministerijose esančius „Wagner“ kovotojus, vilkinčius tiek karines striukes, tiek civilių drabužius.
Spalio pabaigoje buvo nušalinta buvusi Konstitucinio Teismo vadovė Danièle Darlan, nes blokavo bandymą pakeisti Konstituciją, kad F. A. Touadéra galėtų kandidatuoti trečiajai kadencijai. Vakarų diplomatai prisimena, kas kovo mėnesį ją aplankė du Rusijos diplomatai, raginantys pritarti pataisai.
Dabar saugoma Jungtinių Tautų kareivių dėl grasinimų susidoroti, ji teigė beveik neabejojanti, kad už jos atleidimo slypi Maskva, o, jos manymu, rusai F. A. Touaderą „kiekvieną dieną vis labiau verčia diktatoriumi“.
„Rusų yra visur: institucijose, ministerijose, pilietinėje visuomenėje, žiniasklaidoje – visur“, – sakė vienas žvalgybos pareigūnas Bangyje.
CAR, kaip ir kitur Afrikoje, Rusijos paslaugos yra gana pigios, bet jos vis tiek kainuoja: „Wagner“ nedirba nemokamai“, – sako Rolandas Marchalis, „Sciences Po“ akademikas.
JAV finansų departamentas tikina, kad be puikiai žinomų ir fiksuotų pareigų rinkti muitus pasienyje su Kamerūnu, „Wagner“ CAR kontroliuoja „daugybę“ aukso ir deimantų kasyklų ir netgi yra uždraudusi vyriausybės pareigūnams patikrinti jų veiklą.
Jungtinių Tautų ekspertų grupė 2021 m. pranešė, kad 95 proc. CAR išgaunamo aukso buvo eksportuojami nelegaliai. Analitikai, Vakarų diplomatai ir saugumo pareigūnai teigia, kad dalis aukso yra skraidinama į kaimyninį Sudaną, kur karinis lyderis Hemeti, palaikantis glaudžius ryšius su Rusija, yra labai įsitraukęs į kasybos sektorių.
„Rusams ši šalis yra tikras Eldoradas, – sakė vyresnysis gynybos pareigūnas, kalbėdamas apie Rusijos laivę išnaudoti jos išteklius. – Nėra valstybės. Nėra sienų. Nėra kontrolės“.
Liudininkai teigia, kad rusų samdiniai yra tarp tų, kurie atakavo kasyklas sukilėlių rajonuose prie sienos su Čadu ir Sudanu, siekdami sunaikinti konkurenciją. Pasak „Financial Times“ šaltinių, kovo mėnesį žuvo dešimtys žmonių, kai rusakalbiai kariai ir buvę CAR sukilėliai, kuriuos užverbavo „Wagner“, šalyje dislokavo ginkluotas mašinas ir atakos sraigtasparnį.
Vienas iš įvykio vietos pabėgęs asmuo prisimena: „Rusai mus sekė net tris dienas, kol pasiekėme Sudaną... Matėme, kaip žuvo žmonės, o kūnai buvo palikti pakelėse.“
Rusijos sėkmė išstumiant varžovus ir įsiskverbiant į Afrikos vyriausybes kelia klausimą, kokią tolesnę pažangą ji gali padaryti šiame žemyne. Rugpjūtį Kongo Demokratinės Respublikos, kuri turtinga mineralais, naudojamais gaminant baterijas, gynybos ministras Gilbertas Kabanda, pranešė apie „vaisingas“ diskusijas su Rusijos kolega apie galimą karinį bendradarbiavimą Kongo Demokratinės Respublikos kare prieš sukilėlius Rytuose.
Spalio mėnesį prezidentas Feliksas Tshisekedi, duodamas interviu „Financial Times“, atmetė bet kokią galimybę, kad jo vyriausybė pasikviestų „Wagner“ samdinius kovoti šalies mūšiuose. Tačiau nuo to laiko atsirado pranešimų, kad regione buvo pastebėti, kaip įtariama, Rusijos kariai. Vakarų žvalgybos ataskaitoje, kurią gavo „Financial Times“, yra teigiama, kad pirmasis „Wagner“ įdiegimo procedūros“ etapas galėjo prasidėti kartu su investicijomis į kasybą.
Vis dėlto Rusijos pergalės žemyne jau galimai paliko savo pėdsaką. Analitikai teigia, kad Rusijos taktika geriausiai pasiteisina valstybėse, kurių institucijos yra labai silpnos. Pasak jų, Malyje, kuris yra šiek tiek tvirtesnis, „Wagner“ nesugebėjo įtikinti valdžios institucijų perduoti jiems aukso ir kitų kasybos koncesijų. Net CAR per praeitą mėnesį vykusius susirėmimus prie Sudano sienos, sukilėliai nužudė kelis „Wagner“ kovotojus. Apie tai pranešė šalies diplomatai.
Priešingai nei prieš kelerius metus, kai pradėjo ryškėti Rusijos strategija Afrikoje, Kremliaus veikla turi mažai šansų likti nepastebėta. Praėjusį mėnesį JAV „Wagner“ grupę pavadino „tarptautine nusikalstama organizacija“.
S. Lavrovo turą po keturias Afrikos valstybes praėjusių metų liepą greitai sekė aukštų JAV pareigūnų vizitai. Čia apsilankė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas ir JAV finansų departamento sekretorė Janet Yellen, kurie šį sausį Afrikoje praleido 10 dienų. Jie abu stengėsi atremti Rusijos propagandą.
JAV ketina tęsti savo viliojimo kampaniją: kiek vėliau šiais metais žemyne lankysis JAV viceprezidentė Kamala Harris ir prezidentas Joe Bidenas.
Praėjus vos kelioms dienoms po S. Lavrovo turo, E. Macronas Benine pasakė kalbą, kurioje atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmus. Prancūzijos prezidentas sakė, kad Rusija toli gražu nėra Afrikos draugė, o verčiau „viena paskutinių imperinių kolonijinių jėgų.“ Vakarų diplomatinis atsakas, kaip sako S. Ramani, yra aiškus „Rusijos slapto pranašumo erozijos“ ženklas.
