Po 17 metų pertraukos Kauno mariose atgijo 470 ir Finn klasių jachtų olimpinės varžybos – vyko regata „Paskutinis griaustinis“.
Šia proga „Balsas.lt savaitė“ kalbino pasaulio ir triskart Europos buriavimo čempioną, daugkartinį RS 280 klasės jachtų buriavimo Lietuvos čempioną Raimondą Šiugždinį, kuris šiais metais dalyvavo keliose 470 klasės regatose.
Vaikystės svajonė
- Buriuojate nuo aštuonerių metų. Ar visada jautėte pasirinkęs sau priimtiniausią sporto šaką ir ar per 33 buriavimo metus šis sportas vis dar nėra pabodęs?
- Kai dar buvau vaikas, buvo pamąstymų, kad galbūt galėčiau užsiimti kitu sportu – boksu ar gimnastika. Vis dėlto buriavimas traukė labiau, ir dabar jau negaliu įsivaizduoti, kad būčiau pasirinkęs ką kita.
Tiesa, pasitaiko dienų, kai nieko nebesinori. Tokios nuotaikos būdingos po labai intensyvaus treniruočių periodo ar sunkių varžybų. Tačiau praeina savaitė kita, ir vėl trokštu atsidurti jachtoje.
Buriavime žavi nežinomybė. Nuolat susiduriame su nestandartinėmis situacijomis. Buriuojant daug priklauso ne tik nuo paties sportininko, bet ir nuo priešininkų bei gamtos sąlygų. Varžantis su priešininkais reikia laikytis buriavimo varžybų taisyklių ir tuo pačiu metu kurti lenktynių strategiją.
O 470 klasės jachtos, sportininkų vadinamos „semiorkės“, man patinka bene labiausiai, jos yra vienos iš greičiausių ir smagiausių sportinių jachtų.
Lietuvai reikia vytis kitas šalis
- Koks yra skirtumas lyginant buriavimo sporto padėtį Lietuvoje ir kitose šalyse?
- Lietuvoje nėra išvystyta jachtų sporto infrastruktūra. Prastos sąlygos riboja ir sportininkų galimybes. Pavyzdžiui, turime Baltijos jūrą, tačiau prie jos nėra jachtklubų, vien išplaukimo procedūra užima daug laiko. 470 jachtų klasės varžybos Lietuvoje nevyko nuo 1992 metų.
17 metų pertrauka aiškiai parodo, kad pas mus šiai jachtų klasei neskiriama pakankamai dėmesio. Jachtų klasę reanimuoti yra labai ilgas procesas. Reikalingi ne tik pinigai, bet ir sportininkų paruošimas: turi būti treneriai, kurie ruoštų vaikus, o šie vaikai turi išaugti profesionaliais sportininkais.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje yra mokyklų, kuriose yra mokoma buriuoti. Jos, žinoma, yra įsikūrusios šalia tam tinkamų vandens plotų, turi visas reikiamas sąlygas. Bet noriu pabrėžti, kad pas mus vis tiek yra nemažai gerų buriuotojų.
Lietuvoje buriuoti nelabai palanki ir gamta. Kitose šalyse, kur yra šiltesnis klimatas (taigi, ir ilgesnis buriavimo sezonas), daugiau buriavimui tinkamų vandens akvatorijų, natūraliai atsiranda daugiau buriuotojų. Nebūtinai daugiau profesionalų, bet mėgėjų – tikrai daugiau.
Tai tik vyriškas sportas?
- Ar galima sakyti, kad buriavimas – vyriškas sportas? Ar plaukiant jachta užtenka vien fizinių jėgų, ar reikia sukaupti ir bagažą specifinių žinių?
- Pastaruoju metu buriuoja nemažai merginų. Negalima sakyti, jog tai išskirtinai vyriškas sportas, nors pagal skaičių jie, teisybė, dominuoja.
Buriuotojas turi būti pasirengęs fiziškai ir psichologiškai, techniškai valdyti jachtą. Taip pat reikia gebėti numatyti lenktynių niuansus, gamtos sąlygas, mokėti geriausiai išnaudoti bangas, vėją. Be to, būtina mokėti sureguliuoti jachtą nuolat besikeičiančioms oro sąlygoms.
TIK FAKTAI
1980 metais SSRS jaunių čempionate „Optimist“ klasėje R. Šiugždinis užėmė pirmąją vietą.
1982 metais R. Šiugždinis ir Deividas Galaburda („Kadet“) SSRS jaunių čempionate užėmė pirmąją vietą.
1986 metais R. Šiugždinis ir D. Galaburda („470“) tapo SSRS jaunių žaidynių nugalėtojais.
1992 metais pirmą kartą Lietuvos buriavimo istorijoje šios sporto šakos atstovai dalyvavo Olimpinėse žaidynėse. Barselonoje startavusi R. Šiugždinio ir Valdo Balčiūno įgula („470“) užėmė 32-ąją vietą.
1989 metais SSRS „Luč“ jachtų klasės taurės varžybose R. Šiugždinis užėmė 2-ąją vietą lengvo svorio įskaitoje ir 4-ąją vietą bendroje įskaitoje.
1990 metais SSRS „Draugystės“ regatoje R. Šiugždinis „Luč“ klasėje užėmė 1-ąją vietą.
1995 metais R. Šiugždinis užėmė 1-ąją vietą Europos „Laser-R“ jachtų klasės taurės varžybose.
1996 metais Europos „Laser-R“ taurės varžybose R. Šiugždinis ir Jurga Maleckaitė buvo pirmieji.
1997 metais R. Šiugždinis iškovojo Pasaulio ir Europos čempionų titulus „Laser-R“ klasėje. Tai pirmas toks aukštas sportinis rezultatas Lietuvos buriavimo istorijoje. Lietuvoje jis buvo pripažintas geriausiu metų sportininku.
1999 metais „Laser-S“ klasės jachtų pasaulio čempionate R. Šiugždinis ir Giedrius Gužys iškovojo Lietuvai kelialapį į Olimpinių žaidynių Sidnėjuje (Australija) buriavimo regatą.
Šiemet regatoje „Paskutinis griaustinis“ pirmąją vietą užėmė Eglė ir Audrius Kazlauskai, antrąją – Rytis Alksnevičius ir Ignas Černiauskas, trečiąją – Aistis Kalanavičus ir Martynas Kačergius.
Arbusis.lt nuotraukos
