Nuo Šarūno Marčiulionio „byrėjo“ viskas
„Lietuviai krepšininkai raumenynu niekada nepasižymėjo. Pagal atletiškumą numeris pirmas būtų Šarūnas Marčiulionis – gerai „sukrautas“. Nuo jo tikrai byrėdavo viskas. Jis kai eina, tai kaip peiliu per sviestą. Žinoma, kai buvo pačiame jėgų žydėjime. Kito tokio nėra“, - ilgai nesvarstęs rėžia buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės strategas ir buvęs LKF prezidentas Vladas Garastas.
Anot jo, vienas atletiškesnių buvo ir Valdemaras Chomičius. V. Garastas pasakojo, kad kai ėmėsi trenerio darbo, madoje buvo štanga, tačiau ji krepšininkams netiko: „Labai žeidė stuburą, pritupia su 100 kg, išjudina stuburo slankstelius, diskai išeina velniop. Sugalvojau diržus pripilti medžiotojų šratų, o vėliau padarėme liemenes. Krepšininkai pasunkėja 5 ar 10 kg, labai gerai lavinti kojų stiprumą ir kartu nėra krūvio ant stuburo.“
V. Garastas prisiminė, kai kartą vėlavo į treniruotę V. Chomičius. „Galvoju, kur jis paliko? Žiūriu, įbėga į salę su dviem diržais po 10 kg. Ir jis toliau treniruojasi po 3 km bėgimo. Jis daug dirbdavo su tuo. Neveltui geriausiai šokdavo į viršų – net 88 cm“, - pasakojo jis.
Specialisto nuomone, į tą pačią kategoriją telpa ir Robertas Javtokas: „Gynyboje stovi – nepajudinsi“. Dėl Roberto jam pritarė Lietuvos krepšinio rinktinės talismanas Juozukas arba Juozas Petkevičius. Ant masažo stalo visų Lietuvos krepšinio rinktinių krepšininkus „pačiupinėjęs“ masažuotojas tikino, kad R. Javtokas lygių neturi.
R. Javtoko raumenys - kaip juodaodžių
„Roberto raumenys dėkingi, neturi antagonistų. Atrodė tikrai tuomet pasakiškai. Tokius raumenis turi tik juodaodžiai. Jei ne ta motociklo nelaimė, būtų labai daug pasiekęs“, - sakė Juozukas. Anot jo, Š. Marčiulionis turėjo net per stiprius raumenis – raiščiai neatlaikė.
„Gerai išsitreniravę raumenis buvo V. Chomičius. Gintaras Krapikas, gražiai išoriškai atrodė Virginijus Praškevičius, Tomas Pačėsas taip pat buvo gerai nuaugęs, proporcingi raumenys. Su pagarba Mindaugui Lekerauskui – jis daug pasiekė, jei su tokiais raumenimis žaidė, nes raumenų kaip tokių ir nebuvo“, - dėstė Juozukas.
Lietuvos krepšinio rinktinės talismano nuomone yra itin tvirtų krepšininkų, nors jų raumenynas ir nėra itin ryškus. „Dariaus Songailos greiti raumenys, bet ne ryškūs – jis daugiau kaip imtynininkas. Labai stiprus Arvydas Sabonis, viskas proporcingai išvystyta, Linas Kleiza gerai atrodė. Joną Mačiulį galima priskirti prie medkirčių, jėgos daug turi, bet negali vystyti pilvo raumenų, nes vaikystėje turėjo nelaimę – perplėšė pilvo plėvę. Antanas Kavaliauskas – iš lietuvių žemdirbių. Jis daug galvoja ir iš lėto juda, bet kai įsikabins, tai tvirtai“, - tarsi iš knygos pasakojo J. Petkevičius.
Reikalingas ne tik stiprumas, bet ir minkštumas
Ne tik lietuviams, bet ir apskritai baltaodžiams sunku auginti raumenis – genetiškai jie neprilygs juodaodžiams. Juozukas aiškino, kad jei baltasis žmogus vieną raumenį tvirtina, tai kiti – silpni ir traukiasi, o juodaodžiai tos savybės neturi – jei jie vieną raumenį stiprina, tai visi kiti taip pat tolygiai auga.
„Kai ėmiausi Kauno „Atleto“ trenerio darbo, paėmiau fizinio rengimo trenerį. Jis man rodo amerikiečių krepšininkų nuotraukas – raumeningi, tokie būna štangistai, boksininkai, imtynininkai. Jis duoda aštuonis įvairius pratimus treniruotėje ir kas įvyko? Sulėtėjome, pasunkėjome, nes pagrindinį krūvį gavo raumenys, nereikalingi krepšiniui“, - prisiminė V. Garastas.
Jo nuomone, krepšiniui reikalingi raumenys, padedantys judesiui, o statiniai nieko nereiškia. Treneris tuomet ėmėsi pats fizinio rengimo treniruočių, nes kaip buvęs lengvaatletis, puikiai žinojo, ko reikia.
„Afroamerikiečiai – stiprūs, kieti, bet ir minkštumas yra. Pas mus yra kieti, bet jie nuolat traumuoja ką nors aikštėje. Turėjau vieną 210 cm ūgio, tai nebuvo treniruotės, kad ko nors nesužeistų. Prasta koordinacija. Reikalingas tvirtumas ir minkštumas. Juodaodžiai turi sukrautą genetiškai gerą raumenyną. Juk per tiek amžių tokia atranka įvykus – laikykis, kokie žmonės“, - komentavo LKF garbės prezidentas.
Riterio šarvai ir plėšrūno instinktas
Su Jono Kazlausko pirmtako Kęstučio Kemzūros treniruojama rinktine dirbęs fizinio rengimo specialistas Evaldas Kandratavičius tv3.lt pakomentavo savybes tų žaidėjų, su kuriais susidūrė tiesiogiai. Paprašytas išskirti atletiškiausius, įvardijo keturis krepšininkus.
„Roberto Javtoko puikiai išvystas raumenynas. Tai krepšininkas atleto kūnu – tikrais riterio šarvais. Robertą sieju su nepralaužiamos gynybinės sienos įvaizdžiu, - pasakojo jis. – Renaldas Seibutis – greitų kojų savininkas. Vieno testo metu, kurį atliko Renaldas, ekrane užsidegė testo rezultatas ir užrašas raudonomis raidėmis: „NBA RANGE“.
Gerų žodžių fizinio rengimo treneris negailėjo geležiniam Rimantui Kaukėnui ir tuometinės rinktinės lyderiui Linui Kleizai. „Kaukėnas ištvermingas ir be galo valingas – nenuilstantis karys. Daugiau tokių karų kaip Rimantas. Dirbti su tokiais atletais kaip jis – vienas malonumas“, - komentavo specialistas.
O kalbėdamas apie L. Kleizą E. Kandratavičius neslėpė susižavėjimo: „Žvėries plėšrūno instinktą turintis žaidėjas – stiprus, galingas kūnas ir žaibiška reakcija. Ši „laukinė“ ypatybė Liną daro tikru pergalių medžiotoju.“
Anksčiau štangą kilnojo daugiau
Kiek Lietuvos rinktinės fizinio pasirengimo specifika keitėsi per tuos daugiau nei 20 metų? „Žinoma, kad ji keičiasi. Pavyzdžiui, atsisakyta krosų, bėgimo į kalniukus, šuoliukų laipteliais. Yra kitos technologijos, virvės. Anksčiau krepšinyje buvo ir alkoholio daugiau. Būdavo krūvis didelis – atsigeria ir „nuima“, o dabar varo, varo ir kartais „pervaro“, - pastebėjo J. Petkevičius.
Anot jo, treniruotė susideda iš darbo ir poilsio, o treneriai, ypač serbų, daugiausiai skiria dėmesio darbui, o poilsio nėra. „Žmogus turi atsistatyti, raumuo turi pailsėti ir tik tada jis tobulėja. Kažkodėl visi galvoja, kad kuo daugiau dirbs, tuo daugiau pasieks“, - kalbėjo masažuotojas.
Jis prisiminė, kad anksčiau štanga ir svoriai buvo kilnojami didesni. „Dabar prietaisai, su kuriais trumpai ir greitai. Su štanga nebent individualiai dirba ar varžosi, kas atsigulęs daugiau išspaus. Neįstrigo, kas daug spaustų, nebent norėdavo mane aplenkti. Mane sunku aplenkti, mano trumpos rankos, aš puft ir išspaudžiu“, - juokėsi Juozukas.
Atletiškumas krepšinyje - eilutė iš puslapio
Ilgametis Lietuvos krepšinio rinktinės fizinio rengimo treneris Aleksandras Kosauskas su ironija pažvelgė į prašymą išskirti atletiškiausią žaidėją. „Pas Sabonį ar Ilgauską didesni bicepsai buvo, - klausė jis ir vėliau pagalvojęs pridūrė, kad pagal paties sudarytą testą vienas ištvermingiausių žaidėjų rinktinėje buvo Darjušas Lavrinovičius.
Kalbėti apie atletiškumą jis nebuvo linkęs, nes tai viena eilutė iš viso puslapio konteksto. „Tuo krepšininko neapibūdinsi. Yra, kas buvo gudrus, bet nesistumdė, raumenynu nepasižymėjo – Sergejus Jovaiša. Krepšinis ir yra – jėgos neturiu, ūgio neturiu, bet gerai vadovauju žaidimui, nemoku vadovauti – turiu gerą metimą. Jei esi negreitas sprinte, tai nei ūgis, nei protas nieko nepadės, o krepšinyje gali išsiskirti kažkokia savybe“, - teigė A. Kosauskas.
tv3.lt pateikia atletiškiausius Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjus ir kviečia pavartyti jų fotogalerijas.
Robertas Javtokas
36 metų 211 cm ūgio šiaulietis Lietuvos krepšinio rinktinėje su pertraukomis žaidžia nuo 2004 metų. Debiutavo Atėnų olimpinėse žaidynėse. „San Antonio Spurs“ komandos NBA naujokų biržoje 55 šaukimu pakviestas vidurio puolėjas dėl motociklo avarijos ir jo padarinių už Atlanto taip ir neišvažiavo.
Atletiškas sudėjimas, ilgos rankos, gera koordinacija ir galingas šuolis daro jį nepakeičiamu žaidžiant po krepšiu, ypač gynyboje. Šiuo metu karjerą Kauno „Žalgiryje“ tęsiantis aukštaūgis su Lietuvos rinktine dukart tapo Europos vicečempionu (2015 ir 2013), laimėjo Europos (2007) ir pasaulio (2010) pirmenybių bronzą. Turi galimybę išvykti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes šią vasarą.
Šarūnas Marčiulionis
Vienas iš pirmųjų europiečių išvykęs žaisti į NBA ir sėkmingai ten įsitvirtinęs. Šiuo metu 51 metų Š. Marčiulionis jau įtrauktas į kone visus įmanomus krepšinio Šlovės muziejus. Galingais prasiveržimais varžovų gynybą drebindavęs 196 cm ūgio gynėjas buvo vienas pagrindinių Lietuvos rinktinės ramsčių Barselonos ir Atlantos olimpinėse žaidynėse, kur iškovojo bronzos medalius.
1995 metais kontraversiškiausiame Europos čempionato finale su Lietuvos rinktine buvo priverstas tenkintis sidabro medaliu, čia gi buvo išrinktas ir geriausiu turnyro žaidėju. Dėl kelių traumų po Atlantos olimpiados 1996 metais buvo priverstas baigti karjerą rinktinėje. Dabar turi savo vardo krepšinio akademiją.
Valdemaras Chomičius
Auksinių „Žalgirio“ laikų kapitonas kaip niekas kitas mėgo treniruoklių salę. Lietuvos rinktinės marškinėlius 192 cm ūgio gynėjas vilkėjo ketverius metus ir iškovojo olimpinę bronzą Barselonoje 1992 metais bei Europos vicečempionų titulą 1995 metais.
Krepšininko karjerą 1997 metais baigęs V. Chomičius ėmėsi trenerio darbo. Šiuo metu 56 metų krepšinio specialistas darbo neturi.
Darius Songaila
206 cm ūgio puolėjas po krepšiu buvo galinga jėga, galinti pralaužti kiečiausia varžovų gynybą, taip pat patikimas buvo ir ginantis. 8 sezonus NBA rungtyniavęs aukštaūgis 2000 metais Sidnėjaus olimpiadoje padėjo Lietuvos rinktinei iškoti bronzos medalius, taip pat 2003 metais tapo Europos čempionu, o 2007 metais laimėjo Europos bronzą.
Šiuo metu pernai karjerą baigęs 38 metų D. Songaila dirba Kauno „Žalgirio“ trenerio asistentu.
Linas Kleiza
Lietuvos rinktinėje nuo 2006 metų pradėjęs žaisti 203 cm ūgio puolėjas iš karto tapo komandos lyderiu. 7 sezonus „Denver Nuggets“ ir „Toronto Raptors“ komandų marškinėlius vilkėjęs aukštaūgis kartu su Lietuvos rinktine 2007 metais iškovojo Europos čempionato bronzą, 2010 metais pasipuošė pasaulio pirmenybių bronzos medaliu, o 2013 metais tapo Europos vicečempionu.
Ne kartą ir ne du traukė Lietuvos rinktinės vežimą sudėtingiausiose rungtynėse ir pelnytai vadinamas nacionalinės ekipos lyderiu. Ne tik tvirto, atletiško sudėjimo, bet ir nepaprastai taiklios rankos savininkas šiuo metu praleidžia visa sezoną, kad išsigydytų senas kelio traumos bėdas ir intensyviai dirbdamas galvoja apie sugrįžimą. Ar 31 metų Linas bus jau šią vasarą su rinktine Rio de Žaneire?
Jonas Mačiulis
31 metų 201 cm ūgio lengvasis krašto puolėjas – vienas geriausių šiuo metų Europoje savo pozicijoje. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje debiutavo 2007 metais ir pasipuošė Europos čempionato bronza. 2010 metais pasipuošė pasaulio pirmenybių bronzos medaliu, o 2013 ir 2015 metais tapo Europos vicečempionu.
„Eurobasket 2015“ turnyre J. Mačiulis buvo tikras žvėris – laimėjo Lietuvos rinktinei kelias rungtynes ir pateko į simbolinį čempionato penketą. Rungtynėse su Gruzija jis pelnė net 34 taškus, atkovojo 6 kamuolius, atliko tris rezultatyvius perdavimus, perėmė 4 kamuolius ir blokavo du metimus. Tokį sunkiai sustabdomą J. Mačiulį rinktinės gerbėjai tikisi matyti ir Rio de Žaneire.
Antanas Kavaliauskas
31 metų 209 cm ūgio vidurio puolėjas žaidžia stabiliausią krepšinį savo karjeroje. Rinktinėje debiutavo 2012 metais Londono olimpinėse žaidynėse, o pirmąjį apdovanojimą su nacionaline ekipa laimėjo pernai iškovojęs ne tik Europos vicečempiono titulą, bet ir kelialapį į Rio de Žanerio olimpiadą.
A. Kavaliausko tvirtumu sunku suabejoti – stabdant fiziškai stiprius varžovus visuomet pasitelkiama jo pagalba. Aukštaūgis naudingas puolime – žaidžiant po krepšiu išnaudoja savo jėgą ir dažniausiai palieka varžovus it muse kandusius. Tikėtina, kad matysime jį ir Rio de Žaneiro olimpiadoje.
Virginijus Praškevičius
Vienas ryškiausią raumenyną turėjusių Lietuvos rinktinės krepšininkų. 206 cm ūgio puolėjas buvo nuvykęs į NBA komandą „Minnesota Timberwolves“, tačiau nė vienerių rungtynių nesužaidė. Veikiausiai atsidūrė laiku ir vietoje, nes su Lietuvos rinktinėje iškovojo aukščiausią apdovanojimą – 2003 metais tapo Europos čempionu. Krepšininko karjerą baigė 2011 metais.
