Atopinis dermatitas – neinfekcinė lėtinė liga, kurios atsiradimo mechanizmas nėra iki galo žinomas. Pasak gydytojų, priežasčių yra daug – nuo genetikos įtakos iki aplinkos poveikio.
„Kad žinotume, kas ją sukelia. Iš tikrųjų vieno atsakymo nėra. Atopinis dermatitas yra nustatomas taip, kaip atrodo – tai yra lėtinis odos uždegimas tam tikrose vietose“, – nuotolinėje Santaros klinikų konferencijoje aiškino Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja alergologė-klinikinė imunologė prof. Laura Malinauskienė.
Stresas – didžiausias kaltininkas?
Gydytojos teigimu, vienareikšmiškai be genetikos vaidmens čia neapsieinama.
„Matoma, kaip iš kartos į kartą perduodamos tos problemos. Taip pat matoma, kad ši liga susijusi ir su kitomis ligomis, kurios jau gali būti alerginės. Aplinka irgi turi įtakos. Sakoma, kad gal saulės per mažai, vanduo per kietas, bet šia liga sergama visame pasaulyje – ir Afrikoje, ir Viduržemio jūros šalyse, kur ir vieta puiki, saulės daug.
Tad nėra vieno veiksnio, bet daug jų ligą pablogina. Taigi kiekvienam pacientui svarbu sužinoti, kas sukelia pablogėjimą“, – kalbėjo profesorė.
Į klausimą, ar jautrūs ir stresą patiriantys žmonės atopiniu dermatitu serga dažniau, gydytojai taip pat neturėjo vienareikšmio atsakymo.
„Turbūt negalima pasakyti, kad visi žmonės, kurie stresuoja, susirgs atopiniu dermatitu. Bet stresas neabejotinai yra veiksnys, kuris gali paūminti šią ligą. Kita vertus, žmonės, kurie serga atopiniu dermatitu, ypač sunkiomis jo formomis, jie neretai stresuoja dėl savo ligos, tad turime užburtą ratą – žmogus stresuoja, kad serga, bet turbūt retai suserga vien dėl to, kad stresuoja. Tai yra tik veiksnys, kuris neabejotinai paūmina ligą“, – pastebėjo gydytoja alergologė-klinikinė imunologė doc. Anželika Chomičienė.
Dažniausiai pasireiškia vaikystėje
Klinikų Pediatrijos centro gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė pasakojo, kad kai kurie suserga jau būdami suaugę, didžioji dalis pacientų pirmuosius simptomus pajunta kūdikystėje – 2–4 mėnesių amžiaus ar vėliau.
Tuomet vaikelio kūno odoje tėvai pastebi raudonas, pleiskanojančias dėmes, kurios gali niežėti.
„Pačioje pradžioje niežėjimas nebūna labai išreikštas, bet po kelių savaičių ar mėnesių tai būna vienas pagrindinių simptomų, kurį išsako pacientai. Kaip kūdikis išreiškia norą kasytis, kaip tėvai turėtų tą suprasti?
Kūdikis būna neramus, blogai miega naktį, yra verksmingas, paskui, po kelių savaičių, kaip pasakoja tėvai, kai nurengia vaikus, jie patys liečia save ir kaso odą“, – kalbėjo gydytoja.
Jos aiškinimu, bėrimai kūdikiams gali lokalizuotis praktiškai bet kurioje kūno odos vietoje.
„Dažniausiai beriamos yra tos vietos, kurios turi didesnį kontaktą su aplinka arba kur oda yra trinama. Kūdikiams pirmuosius simptomus pastebime skruostų odoje. Taip pat galime matyti bėrimus rankų ir kojų paviršiuose, kūdikiams dažnai tai būna tiesiamieji paviršiai, kuriais kūdikis, pradėjęs ropoti, daugiau liečiasi, taip pat nugara, pilvas, augant tos vietos pamažu keičiasi“, – dėstė I. Kisielienė.
Suaugusiems tuo metu daugiau nukenčia lenkiamieji paviršiai, galūnių linkiai.
„Bet veidas taip pat būna išberiamas, plaštakoms irgi būdingas bėrimas“, – pridūrė A. Chomičienė.
Paklausta, ar gali būti, kad kūdikystėje susirgęs žmogus vėliau išaugs ligą, gydytoja pateikė palankią statistiką.
„Statistika sako, kad didžioji dalis pacientų gali išaugti simptomus, sulaukę paauglystės. Kitas dalykas, liga gali kiek pasikeisti, atsirasti polinkis turėti egzemas, dermatitus, neretai pacientai turi ir gretutines alergines ligas. Tie dalykai išlieka. Taigi gal tokia sunki forma nebebus, bet teorinė tikimybė, pavyzdžiui, kad rankų egzema išryškės vyresniame amžiuje, pacientams yra“, – komentavo A. Chomičienė.
Atopinis dermatitas ir alergija eina greta
Profesorė L. Malinauskienė patikino, kad atopinis dermatitas ir alergija yra persipinančios ir neretai greta einančios būklės.
„Alergija yra labai stipri imuninė reakcija į aplinką. Kai mes turime odos bėrimus, vadinasi, imuninė sistema vis tiek reaguoja, tiesiog tai pasireiškia odoje. Kas gali būti toje aplinkoje – alergenai, įvairios dirginančios medžiagos. Kaip minėta, tai vis tiek yra susiję su tam tikrais ir genų pakitimais, kaip oda susiformavusi, kokios yra jos problemos“, – kalbėjo ji.
Pasak profesorės, viena iš dabartinių ir labai didelį pagrindą turinčių teorijų, kodėl žmogus tampa alergiškas maistus, tai dėl to, kad jo oda yra nesveika, o tada alergenai, dirgikliai gali lengvai įeiti į odą, kontaktuoti su imuninės sistemos ląstelėmis.
„Vėliau tos alergijos gali būti išaugamos, bet oda gali likti nesveika. Gali pasveikti ir oda, bet atsirasti kitos alergijos – įkvepiamiems alergenams, dulkių erkutėms, žiedadulkėms. Alergija visada prie šios ligos eina šalia, bet nėra pagrindinis jos kaltininkas“, – aiškino L. Malinauskienė.
„Tada jos tai supranta kaip blogį, su kuriuo reikia kovoti. Mušdamas tą baltymą ar kitą alergeną jos žudo ir aplinkines odos ląsteles. Taip ir atsiranda bėrimas, ypač tose vietose, kur oda yra plona. Nėra vieno veiksnio šiems dalykams, bet alergijagali išsivystyti turint nesveiką odą.“
Pašnekovės aiškinimu, žiūrint į kreives, kuo dažniau susergama, atopinis dermatitas būna pirmas, kuris pasirodo, bet tada labai greitai atsiranda maisto alergijos – nuo pieno, kiaušinių atsiranda įvairios problemos.
„Vėliau tos alergijos gali būti išaugamos, bet oda gali likti nesveika. Gali pasveikti ir oda, bet atsirasti kitos alergijos – įkvepiamiems alergenams, dulkių erkutėms, žiedadulkėms. Alergija visada prie šios ligos eina šalia, bet nėra pagrindinis jos kaltininkas.
Gali šalia atsirasti ir kažkokios kitokios bėdos, susijusios su tuo, kad imuninė sistema yra labai dirgli, pavyzdžiui, tam tikros autoimuninės ligos kaip vitiligo. Kuo žmogus vyresnis, tuo kontaktuoja su daugiau chemikalų aplinkui, tad gali išsivystyti ir kontaktinis dermatitas“, – sudėtingą mechanizmą aiškino L. Malinauskienė.
Nuo tepalų iki modernių vaistų
Sergant atopiniu dermatitu itin sunku žmogui būna ne tik estetiškai, bet ir fiziologiškai – niežtinčius odos plotus naktimis jis gali nusidraskyti to net nejausdamas.
„Neabejotinai estetika turbūt svarbiausia žmogui, ypač moterims, kurios ir šiek tiek dažniau serga atopiniu dermatitu. Vaizdas negražių raudonų, pleiskanojančių dėmių yra vienas svarbių faktorių. Bet labai kankinantis veiksnys yra odos niežulys, kuris sustiprėja naktį, kuris kartais yra nepakenčiamas, pacientai pasakoja, kad dėl to net negali miegoti. Tai sukelia psichologinį stresą, tai pacientai turi problemų tiek dėl išvaizdos, tiek dėl niežulio“, – kalbėjo A. Chomičienė.
Kalbėdama apie galimus pagalbos būdus gydytoja pabrėžė, kad viskas čia priklauso nuo to, kokio sunkumo yra liga.
„Forma gali būti labai lengva, bėrimų nedaug, jie šiek tiek niežtintys, o gali būti visas kūnas išbertas, raudonas, gali būti labai daug nukasymų, labai daug bėrimo elementų. Visiems žmonėms su atopiniu dermatitu neabejotinai tinka bazinis gydymas, gydymas emolientais, jei padeda atkurti odos struktūrą. Tai yra odą drėkinančio priemonės, reikia naudoti specialius prausiklius, kad oda šiek tiek atsigautų ir būtų panaši į sveiką.
Jei atopinio dermatito forma lengva, tokių priemonių gali ir pakakti, bet jei emolientai nepadeda, kitas žingsnis – gydomieji tepalai, vieni jų yra steroidiniai tepalai, kurių žmonės kartai baiminasi, bet to nereikėtų daryti“, – vardijo docentė.
Trečioje vietoje yra sisteminis, imunosupresinis gydymas, kai galima slopinti rimtas ūmias alergines, imunines reakcijas.
„Be to, yra atsiradę daug naujų vaistų, kaip galime padėti pacientams tais atvejais, kai nepadeda gydymas gydomaisiais tepalais“, – sakė A. Chomičienė.
Pasak L. Malinauskienės, šie efektyvūs vaistai – didelė naujovė Lietuvoje: „Vaikams jie kompensuojami nuo 12 metų – yra ir tabletės, ir leidžiami vaistai. Šie vaistai slopina ir uždegimą, ir niežulį ir suveikia greitai, nereikia laukti metų, poveikis jau matomas per pirmą savaitę. Todėl laukiame pacientų pas alergologus, dermatovenerologus, nes tikrai yra, ką jiems pasiūlyti.“
Adekvačiai nesigydant – ir rimtos pasekmės ateityje
Gydytojos pabrėžė, kad skrupulinga odos priežiūra sergant atopiniu dermatitu yra kertinis akmuo norint kontroliuoti šią ligą. Vis tik neretai pastebima, kad į jos gydymą nėra žiūrima adekvačiai.
„Pastebiu, jei ateina vaikai su labiau išbertu kūnu, tai neretai būna nepakankamo gydymo pasekmė. Baimė tepti vaistus tarp tėvų yra labai paplitusi. Tenka susidurti su situacijomis, kada paskyrus gydymą pacientas grįžta arba paskambina, parašo po kelių dienų su siaubu, kad jie vaistų nusipirko, bet juos atkalbėjo vaistinėje žmogus, stovintis už jų arba kaimynė, ar galbūt pasitarė su artimaisiais ir nusprendė nenaudoti. Adekvatus odos gydymas labai svarbus valdant atopinį dermatitą. Ir tai kartu priemonė sumažinti tikimybę, kad žmogus netaptų alergiškas ateityje“, – aiškino I. Kisielienė.
Jai antrindama L. Malinauskienė akcentavo, kad atopinis dermatitas vis tik yra lėtinis uždegimas.
„Jei jo nesigydai, tavo oda tokia, gydaisi nepakankamai, tai prilygsta lyg vaikščiotum su kokiu pūliniu. Visąlaik tavo organizme lyg verda puodelis. Tyrimai rodo, kad ši liga, taip pat kaip psoriazė, yra susijusi su sisteminiu uždegimu, viso organizmo senėjimu. Visas organizmas nuo to kenčia, jei yra gydoma nepakankamai.
Ignoruojant gydymą dalis komplikacijų gali būti greitos – vystytis infekcija, nes praktiškai visi šie žmonės ant savo odos nešiojasi auksinį stafilokoką, kuris neprisižiūrint gali sukelti ir pūlingą uždegimą. Atopiški žmonės turi sutrikusį imunitetą prieš virusines infekcijas, ypač herpes virusų šeimą“, – vardijo ji.
Jei yra alergija, nesigydant gali plėstis jos spektras, atsirasti naujų alergijų, ligų, susijusių su atopija, pavyzdžiui, bronchinė astma ar alerginis rinitas.
„Yra ir atokiosios pasekmės – pavyzdžiui, išeminė širdies liga. Ji neatsiras po metų ar dviejų, bet gali būti po 30–40 metų. Tiems žmonės, kurie serga ir adekvačiai nesigydo, rizika labiau didėja, anksčiau ateis infarktas, insultas. Tai jau atokiosios komplikacijos, bet jos yra įrodytos“, – įspėjo L. Malinauskienė.
Kaip slopinti niežulį?
Nors ypač vaikui liga tampa labai varginanti – riboja jo elgesį, ima išskirti iš aplinkos dėl galėjimo kažką daryti ir negalėjimo, gydytoja vis tik svarstė, kad visada reikia apsvarstyti, ar reikia tiek ribojimų.
„Labai dažnai visi maunami ant vieno kurpalio. Jei yra atopinis dermatitas, nevalgyk vieno, antro, trečio, nedaryk to, trečio, ketvirto. Atrodo, kad visi turi būti vienodi, nieko panašaus.
Ateina 19 metų žmogus su gausybe tyrimų ir sako, kad tiek visko laikėsi, bet vis tiek yra blogai. Tai ne visada tiek visko reikia daryti, ką patarė kaimynė ar ką perskaitė spaudoje. Geriausia turėti patikimą gydytoją, su kuriuo aptarti visus klausimus“, – pastebėjo profesorė ir pridūrė, kad nors tai ir nemaloni liga, bet „banguojanti“ ir valdoma.
„Jei mamos pastebi, kad vaikas kasosi naktimis, galima uždėti medvilnines pirštinaites, trumpai nusikirpti nagus, nes kitą kartą tai vyksta nevalingai“, – patarė I. Kisielienė.
Gydytojos kartu pasidalino ir vienu kitu patarimu, kaip sumažinti ligos sukeliamą niežulį.
„Tai nėra lengvas klausimas ir turbūt nėra vieno stebuklingo patarimo, kuris padėtų. Pats pagrindinis dalykas, kurį akcentuojame, tai adekvatus uždegimo sumažinimas, nes neretai niežėjimas yra tiesiogiai susijęs su pačios odos uždegimo būkle.
Antras dalykas, jei pacientas tepa odą, liga yra valdoma ir atsiranda staigus niežėjimas, tai elementariai užuot pasikasius odą galima paplekšnoti, tai yra sukelti skausmą taip sumažinant odos niežėjimo jutimą. Dar vienas neblogas patarimas yra šaltis, jei yra galimybė, uždėti šaltą kompresą – paimti ledukų iš šaldymo kameros, taip pat būna specialūs purškalai“, – patarė I. Kisielienė.
Gydytojos patarė, kad niežtinčią vietą galima pamasažuoti arba pasikasyti su leduku.
„Jei mamos pastebi, kad vaikas kasosi naktimis, galima uždėti medvilnines pirštinaites, trumpai nusikirpti nagus, nes kitą kartą tai vyksta nevalingai“, – pridūrė dermatrovenerologė.
