Įvairiausios ligos sukausto ne tik garbaus amžiaus žmones – jos gali užklupti ir jauną. Žmogui gali tekti gulėti lovoje, pasikliaunant tik kitų pagalba. Ligų, paguldančių į patalą, priežastys – įvairios. Tai gali būti kitų susirgimų pasekmės, kartais kaltos traumos arba tiesiog ligų apsunkinta senatvė. Bet kokiu atveju, tokie ligoniai negali laisvai judėti, jiems reikalinga ypatinga priežiūra.
Labai dažnai užklupus bėdai žmonės būna jai nepasiruošę. Neaprašysime visų subtilybių, kaip rūpintis tokiu ligoniu, bet pagrindinėmis pasidalysime.
Pradžiai reikia apsirūpinti gerumu, gailestingumu, tikėjimu, kantrybe, moralinėmis ir fizinėmis jėgomis.
Gyd. Almantė-Judita Šulgienė-Rabikauskienė, savo mokomojoje knygoje „Slaugos pagrindai“ (Kaunas, 2007), rašo, kad slaugant ligonį tikėtina abipusė nervinė įtampa. Ypač tiems, kuriems trūksta magnio: žmonės jaučia niekuo nepaaiškinamą nerimą, stresą, širdies ritmo sutrikimą, raumenų mėšlungį, pirštų galiukų tirpimą, gali svaigti galva, ūžti ausyse, atsirasti nuolatinis nuovargis. Kaip teigia gydytoja, magnio trūkstant ilgesnį laiką, gali vystytis aterosklerozė, o iš organizmo pasišalinęs kalcis gali sutrikdyti širdies darbą, sukelti pykinimą. Todėl, pastebėjus šiuos požymius, būtina pranešti gydytojui ir vykdyti visus jo nurodymus. Gydytojas pakoreguos ligonio mitybą ir skirs vartoti maisto papildus su magniu. Be to, kasdien su maistu ligonis turėtų gauti angliavandenių, riebalų ir baltymų, vitaminų ir mineralų.
Antra, ko būtinai reikės, – tai pagalbinės priemonės ir medikamentai, be kurių neįmanoma gulinčių ligonių priežiūra. Pagalbinėms priemonėms priklauso neperšlampami paklotai, sauskelnės, vata, specialus tuštinimosi dubuo.
Paklotai būtini, norint apsaugoti paklodes nuo peršlapimo netikėtose situacijose keičiant įklotus, jie taip pat dedami po paklode, kad nesudrėktų lovos čiužinys. Tam geriausiai tinka neperšlampantys paklotai 60x90 cm dydžio. Vienam gulinčiam ligoniui per mėnesį prireiks daugiau kaip 30 vnt. paklotų.
Sauskelnės jei žmogus kenčia nuo šlapimo nelaikymo, padeda sulaikyti/sugerti šlapimą ir neutralizuoja nemalonų kvapą. Jos parenkamos pagal dydį, tvirtinimo mechanizmą ir pagal reikiamą sugerti drėgmės kiekį. Išsamią informaciją turėtų suteikti gydytojas arba vaistininkas. Vidutiniškai mėnesiui reikia įsigyti apie 70–90 sauskelnių.
Vata bus reikalinga gaminti tamponams, kuriais pavilgytais kamparo tirpale, valysite odos plotelius.
Specialaus dubens reikės ligoniui šlapinantis ir tuštinantis. Renkantis tuštinimosi dubenį (basoną) svarbu, kad jis nebūtų šaltas. Todėl geriausiai tiks plastmasinis. Prieš paduodami tokį dubenį ligoniui, jį reiktų pašildyti iki kambario temperatūros. Svarbi yra ir patogi basono forma.
Ši labai skausminga ir pavojinga problema, tai spaudžiamos kūno vietos audinių apmirimas, sutrinkus jų vietinei kraujotakai. Pragulos dažniausiai atsiranda ties kryžkauliu, šlaunikaulio gumburais tiems ligoniams (ypač pagyvenusiems), kurie ilgai guli ir negali vartytis. Kartais pragulos susidaro odoje, ją spaudžiant gipso tvarsčiui, protezui, ortopediniam aparatui, gali atsirasti ir burnos ertmėje, turint nepatogų burnos protezą. Jos būna paviršinės, pažeidžiančios tik odą ir giliosios, sužalojančios dar ir poodinį ląstelyną kartu su raumenimis.
Kadangi beveik visiems gulintiems ligoniams yra pragulų susidarymo rizika, todėl reikia apsirūpinti pagalbiniais medikamentais. Tai kamparo tirpalas, džiovinantys, cinko turintys tepalai, atkuriantys ir saugantys odą tepalai ir geliai. Žinoma, visus šiuos preparatus būtina suderinti su gydytoju.
Kamparo tirpalas naudojamas pragulų profilaktikai, valant tuos odos plotus, ant kurių žmogui tenka ilgiausiai gulėti. Odą atkuriantys tepalai tinka po to, kai odą nusausinote kamparo tirpalu.
Kad gali susidaryti pragulos ir dėl to suirti odos audinys pastebėsite iš odos patamsėjimų, paraudimų. Dažniausiai tokie patamsėjimai gali atsirasti tose vietose, kur kaulai yra arčiausiai kūno paviršiaus (kryžkaulio, kulnų srityje ir kt.) ir labiausiai slegia paviršinius audinius, bei tose srityse, kurios remiasi sėdint ar gulint.
Jei pragula jau formuojasi, stebėkite, kad ligonis negulėtų ant raustančios odos, nemasažuokite odos paraudimo, tikėdamiesi pagerinti kraujotaką. Taip tik dar labiau sužalosite pažeistus audinius.
Stenkitės sumažinkite spaudimą į audinius, keisdami ligonio pozą. Gulintį ligonį vartykite kas dvi valandas nuo vieno šono ant kito arba ant nugaros ir, kaskart keisdami kūno padėtį apžiūrėkite ligonio odą, ar nėra paraudimų, palaikykite ją švarią, sausą, venkite nubrozdinimų.
Gulinčių, turinčių šlapinimosi problemų, ligonių kūno odos priežiūrai dabar siūloma įvairių specialių priemonių, bet privalu nepamiršti pačios pigiausios profilaktikos priemonės – ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu, kurio pH yra neutralus. Jei nėra sąlygų plauti visą kūną, naudokite valomuosius kremus ar putas (jie sukuria apsauginį odos sluoksnį) ir valomąsias servetėles. Stenkitės dažniau pakeisti patalynę, išlyginkite jos raukšles.
