Nereikia reliatyvumo teorijos, kad suprastume - bent per Naujųjų Metų šventę - laiko pojūčio priklausomybę nuo įsimintinų įvykių tankio. Laikas vienaip jaučiamas, kai niekas nevyksta, ir priešingai pagaunamas revoliucinių permainų laikas, kur įvykiai audringai seka vienas kitą.
Ar greitai prabėgo 2007-ji? Kas reikšmingo nutiko per tuos metus ir ką netikėtai užmiršome? Galiausiai, ką užmiršome mes, eiliniai piliečiai, ir ką užmiršo politinis sluoksnis? Užmaršumu šiuo atveju laikytinas visiškas išsitrynimas iš atminties ir viešojo kalbėjimo tokių dalykų, kurie savo atsitikimo metu atrodė net ne degantys, o liepsnojantys. Tas atminties ir užmaršumo santykis taip pat priklauso nuo svarbių įvykių srauto, nuo to, kaip intensyviai vienas viešosios erdvės skandalas uždengia kitą.
Skirtingi žmonės gali atpažinti skirtingus pamirštuosius. Tačiau turi būti ir bendrų dalykų. Štai yra labiau nei tikėtina, kad dauguma mūsų atpažins pamirštus rinkiminius pažadus. Lengviau tuos, kurie buvo grįsti skaitmenine magija, kaip antai 1,11, 111. Žinoma, šie skaičiukai nepriklauso praėjusių metų laikui, bet ilgai liks nepranokstamu pavyzdžiu. Šiandien, peržengus naujų 2008-jų metų slenkstį, nedaug atsiras tokių piliečių, kurių atmintin bus įsirėžę savivaldos rinkimų aplinkybės. Trigalvių slibinų ar infantilių liūtų šešėliai bus visiškai iš atminties išstūmę tą faktą, kad pavasariui brėkštant sugebėjome dar ketveriems metams išsirinkti vietvaldą pagal tokią tvarką, kuri Konstitucinio teismo nuomone yra prasilenkianti su mūsų pagrindinio įstatymo dvasia.
Tiesa, vienas kitas akylesnis apžvalgininkas (D.Žalimas. Kada Seimo rinkimams suteiksime konstitucinę logiką?www.delfi.lt), samprotaudamas apie artėjančius Seimo rinkimus, tarp kita ko prisiminė Konstitucinio teismo nuostatą, kad politinių partijų sąrašų privilegijavimas piliečių ir jų susivienijimų sąskaita turi būti nedelsiant taisytinas. Tačiau nei įstatymų leidėjams, nei demokratinių savivaldos idėjų šalininkams per visus metus nekilo noras imtis parlamentinių svarstybų. Kam po rinkimų galvoti apie naują įstatymą? Jei galėjome rinkti vietos valdžią aiškiai žinodami, kad mūsų Konstitucijos prasme ji yra ydinga, tai galbūt galime ir toliau gyventi netobulame pasaulyje, kurdami paralelines teisines fikcijas ir nevargdami jų sąsajų su tikrove paieškose. Kaip tame sovietiniame anekdote: Pirmyn! - sušuko komisaras, ir visi metėsi atgal...
Buvo daug praėjusių metų vertinimų. Daug užmirštų pasižadėjimų ir priesakų prisiminta tik prie Naujųjų slenksčio. Nedaugelis išdrįso 2008-siems pranašauti geresnę ateitį. Tačiau linkėjimas - ne pranašystė, ir ne viešųjų ryšininkų triukas. Linkėkim sau ir kitiems, kad bent jau gero noro ir atminties iš mūsų niekas neatimtų. Gal tai bent kiek padės.
