Jie sustoja prie šviesoforų ir pėsčiųjų perėjų, o jei reikia, apie save signalizuoja ir garsu. Vieni vilniečiai dėl tokios naujovės džiūgauja, o kitus tai gąsdina – niekieno nevaldoma mašina gatvėse jiems atrodo labai nesaugi.
Vos metro pločio, pusantro metro aukščio, 2,5 metro ilgio – su priekiniu stiklu, bet be vairuotojo. Toks autonominis krovininis automobilis jau po poros savaičių pradės darbą Vilniuje – vežios prekes į namus.
„Tai yra elektromobilis, taigi, jis draugiškas gamtai, veikia tyliai. Važiuoja 25 km/h greičiu“, – pasakoja pardavimų vadovas Mihkel Ilp.
Estijos technologijų bendrovės atstovas demonstruoja, kaip sistema veikia realybėje. Klientai užsisako maisto ar kitų prekių internetu, o automobilis su jomis atvažiuoja į nurodytą vietą. Jas užsakiusiam žmogui belieka suvesti kodą.
„Durelės atsidaro ir galite pasiimti prekes. Šį kartą čia turime estiško šokolado“, – kalba M. Ilp.
Autonominį automobilį įsigijo vienas iš didžiųjų prekybos tinklų. Vienu įkrovimu jis gali nuvažiuoti šimtą kilometrų.
„Labai maloni diena, nes Lietuva ir Vilnius yra vieni pirmųjų, kurie į kasdienį eismą integruoja autonominio kurjerio transporto priemonę. Tai rodo, kad autonominis transportas Lietuvoje ir pasaulyje nėra tolima vizija. Tai yra realybė“, – teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.
O penktadienį – bandomasis važiavimas. Automobilis išrieda į „Sostinės dienoms“ besiruošiantį judrų Gedimino prospektą. Mašina sustoja praleisti pėsčiuosius, apvažiuoja kliūtis. Taline ir dar viename Estijos mieste autonominiai automobiliai šitaip važinėja jau dvejus metus.
Gamintojai tikina, kad per šį laiką jie nepatyrė nė vienos avarijos. Vien mašinos priekyje sumontuotos septynios vaizdo kameros, o visą laiką kelionę prie pulto nuotoliu stebi operatoriai, prireikus jie gali perimti automobilio valdymą.
Praeivių žvilgsnius traukianti mašina šįkart važiuoja nuo Susisiekimo ministerijos iki Katedros aikštės. Tiesa, sustojimo vieta numatyta tolėliau, taigi, pasignalizavusi, mašina merą Remigijų Šimašių palieka užnugary.
Pasak gamintojų, autonominis krovininis automobilis kainuoja panašiai, kaip mažas elektromobilis – iki 50 tūkst. eurų. Su Vilniaus miestu automobilis turi mažai ką bendro, tai prekybos tinklo nuosavybė.
„Kad būtų saugu ir kad žmogus būtų pirmoje vietoje. Pirmą testą mano akyse jis išlaikė, atvažiavo, viskas veikia. Mums tai yra pažadas ateičiai. Kol kas tai nebus revoliucija, bet tai vienas iš žingsnių, kad mūsų gatvėse judėjimas būtų sklandus, inovacijoms esame atviri“, – sako R. Šimašius.
Akių nuo neįprastos transporto priemonės nenuleidžia ir miestiečiai. Kai kuriems toks vaizdelis Katedros aikštėje – tikra mįslė: „Čia geras klausimas, tikrai neįsivaizduoju.“
Išgirdę, kad toks automobilis į namus vežios prekes, dauguma tikina, kad visai norėtų išsikviesti tokį kurjerį:
„Teigiamai, elektra varomas, nereiks važinėti su mašinom, palengvins žmonėms darbą, greičiau viskas vyks.“
„Žinoma, inovacijos visada gerai.“
„Esu įsitikinus, kad saugumo sistemos veikia. Atsargumas turėtų būti.“
Visgi kai kurie į baltą automobiliuką žiūri net labai skeptiškai: „Baisu. – Nesaugu? – Žinoma. Pati pradžia visada pavojinga.“
Esą ir pati paslauga nebūtinai reikalinga: „Turtingiems ten. Pensininkams yra parduotuvė.“
Nors meras kalba, kad autonominis transportas yra reali ateitis, diegti, pavyzdžiui, autobusus be vairuotojų sostinė dar nesirengia.
„Ką mes matėm Prancūzijos miestuose, kur eksperimentuojama, deja, žmonės išdykę, ypač vaikai. Mėgsta iššokti ir pažiūrėti, ar sustos. Mums patiems reikės susidraugauti su tais robotais viešajame transporte“, – sako R. Šimašius.
Rugsėjo viduryje autonominis automobilis prekes pradės vežioti sostinės Balsių apylinkėse.
