Visgi dar didesnio kainų kritimo žemyn tikėtis esą nereikėtų. O vienais pigiausių degalų prekiaujančiai „Jozitai“ Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė trečdalio milijono eurų baudą už tai, kad į benziną ir dyzeliną ji maišė per mažą biodegalų dalį.
Pamaitinti automobilius dyzelinu užsukančius vairuotojus pasitinka akiai malonesni skaičiai. Kai kur dyzelino litras jau centu pigesnis už benziną, o paskutinį kartą tai buvo dar prieš Rusijos karą Ukrainoje. Litro benzino kaina nusistovėjo ties maždaug pusantro euro riba.
Kai kurie vairuotojai pripažįsta, kad piniginei degalų kainos nebe tokios skausmingos:
„Piluosi didesnį kiekį, jei kaina mažesnė, žinoma. Tada pastebi, kur, kiek mažesnė kaina, sustoji įsipilti. Važiuoji, kol matai, ar akcija.“
„Kandžiojasi truputį, bet po truputį lyg krenta. – Jaučiat kritimą? – Jaučiasi šiek tiek.“
Jei lygintume su kainomis prieš metus, dabar benzinas vidutiniškai atpigęs maždaug 15 procentų, arba daugiau nei 20 centų už litrą. Dyzelinas – dar daugiau. Viena iš priežasčių, pasak Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovo Emilio Cicėno, gan paprasta.
„Baigėsi žiemos laikotarpis ir degalinėse pereinama prie tarpinio dyzelino, nebeparduodamas žieminis ar arktinis dyzelinas, kuris yra brangesnis, gamyba brangesnė“, – teigia E. Cicėnas.
O ekonomistas Aleksandras Izgorodinas aiškina, kad vairuotojų vargus palengvino ir gamta. Prieš žiemą, atsisakiusi rusiškų dujų, Europa kaupė dyzelino atsargas ir buvo pasiryžusi jį gausiai naudoti ir šilumos gamybai. Tačiau juodasis scenarijus Europą aplenkė – nei dujų, nei dyzelino nepristigo.
„Šilčiausia per 50 metų žiema Europoje labai sumažino dyzelino poreikį tiek elektros, tiek šilumos gamyboje. Situacija Europos dyzelino rinkoje normalizavosi, tai nerimas ir neapibrėžtumas dėl to, kad Europa pritrūks dyzelino, dingo“, – tvirtina A. Izgorodinas.
Prognozių, kad grįžtų gerokai aukštesnės degalų kainos, ekspertai neįžvelgia, nebent staiga imtų mažėti bazinė palūkanų norma, bet to vargu ar galima tikėtis. Atvirkščiai – iš dalies degalų kainos stabilios tapo būtent dėl chaoso ekonomikoje.
„Jeigu Europoje nematysime dar vienos bankų griūties, naftos kaina laikysis dabartiniame lygyje – bus pakankamai žema, kadangi visi laukia recesijos, centriniai bankai palūkanų nemažina, yra tik gandai, kad tai įvyks šių metų antrąjį pusmetį. Šiuo metu visa rinka gyvena krizės nuotaikomis ir tai veikia žemyn naftos kainas“, – sako A. Izgorodinas.
Ženkliai mažesnių kainų laukti irgi nevertėtų.
„Tikėtina, kad šiltuoju laikotarpiu dyzelino kaina gali dar sumažėti. Aišku, pats rinkos svyravimas gali būti ir toliau, kaina rinkoje gali augti ir vartotojai gali to atpigimo nepajusti“, – aiškina E. Cicėnas.
Be to, naftos kaina bendroje degalų kainų dedamojoje užima tik mažą dalį, šiuo metu – apie 20 centų. Liūto dalį lemia akcizai, pridėtinės vertės mokestis ir gamintojų bei pardavėjų pelnas.
Yra Lietuvoje ir pigesnių degalų: „Šilutėj „Jozitos“ degalinėj mačiau, 1,35 euro.“
Bet mažesnės kainos „Jozitai“ kainuos pačiai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba degalinių tinklui skyrė 300 tūkst. eurų baudą. Pasak tarnybos, benzino ir dyzelino mėginiai parodė, kad bendrovės degalų sudėtyje per maža biodegalų dalis. Įstatymai numato, kad kiekviename litre biodegalų turi būti kiek daugiau nei šeši procentai. „Jozitos“ vadovai sprendimo, ir ar jį skųs, nekomentuoja.
„Jeigu prekiaujama produktu, kuris neatitinka standartų ir tokiais būdais bandoma atpiginti kainą, tai nėra pateisinama priežastis“, – sako E. Cicėnas.
Siekdama mažinti poveikį klimatui, biodegalus įsipareigojusi naudoti visa Europa, tik skiriasi procentas. Lietuva nusistačiusi vieną didesnių.
