Atvirame vandenyje dažnai sunku pasislėpti, tačiau kai kurie rykliai šią problemą sugebėjo išspręsti „tapdami“ nematomais.
Kaip praneša „Discovery News“, kai kurie rykliai gali sukurti optinę iliuziją dėl kurios tampa nematomi ne tik savo medžioklės aukoms, tačiau ir kitiems grobuonims.
Triukai su šviesa sudaro galimybę sukurti optinę iliuziją, kuri detaliai aprašyta moksliniame žurnale „Journal of Experimental Marine Biology and Ecology“. Kaip teigia šio tyrimo autorius Julienas Claesas, maždaug 50 skirtingų ryklių rūšių – arba per 10 proc. visų žinomų ryklių – gali švytėti, t.y. jie gali šviesą gaminti ir išskirti savo kūnuose.
Pirmame tokio pobūdžio tyrime J. Claesas su kolegomis nutarė domėtis viena ryklių rūšimi, vadinamaisiais „fiordų medžiokliais-šmėklomis“ (naktiniu juoduoju dygliarykliu (Etmopterus spinax).
Šviesą išskiriantys šio gyvūno organai (vadinamieji fotoforai) yra ryklio papilvėje.
„Daug grobuonių turi į viršų žvelgiančias akis. Tai dažnai tampa paskavimosi metodu mezopelaginėje zonoje (200–1000 metrų gylyje). Tačiau tik dabar pirmąkart sužinota, kad šią savybę turi ir rykliai“, – cituojamas J. Claesas iš Liuveno universiteto Jūrų biologijos laboratorijos.
Tyrimo metu tirti ir prie Norvegijos krantų plaukiojantys juodieji dygliarykliai. Pirmomis tyrimo dienomis rykliai buvo laikomi dideliuose šalto vandens konteineriuose. Taip norėta pavaizduoti jų natūraliąją aplinką. Tada išmatuota, kiek kiekvienas ryklys išskiria šviesą. Tokie tyrimai pakaroti ir vėliau, rykliams praleidus kelias dienas apšviestame vandenyje.
Pasirodo, kad rykliai – priklausomai nuo aplinkos – gali reguliuoti, kiek šviesos išskirti. Mokslininkai teigia, kad šie gyvūnai savo akis bei mažą smegenų liauką gali naudoti norėdami sužinoti, kokio stiprumo šviesa sklinda nuo vandens paviršiaus, ir prisitaikyti. Tokia kamufliažo sistema leidžia rykliams pulti netikėtai.
