Gali atpigti iki 25 dolerių
Iranui pasiekus susitarimą su didžiosiomis Vakarų šalimis, Rusija bei Kinija dėl branduolinės programos įšaldymo, ekonominės sankcijos, atvedusios Irano ūkį prie liepto galo, bus atšauktos, o tai reiškia, kad Teheranui bus leista gerokai padidinti žalios naftos tiekimo apimtis. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad dėl to pasaulinės naftos kainos gali sumažėti iki maždaug 45 JAV dolerių už barelį. Pabrėžiama, kad tai yra labai konservatyvi prognozė: esą nafta gali atpigti gerokai daugiau. Kai kurie analitikai net prognozuoja, kad netolimoje ateityje barelis naftos kainuos vos 15–25 dolerius. Kad ir kaip būtų, vienos didžiausių pasaulyje naftos ir gamtinių dujų eksportuotojų grįžimas į pasaulinę rinką po jos pramonę smaugusių sankcijų gali tapti ekonominiu nuosprendžiu kai kurioms naftą eksportuojančioms šalims. Tačiau ar su Iranu siejamos naftos pigimo prognozės yra pakankamai pagrįstos?
Vakarų sankcijos iki šiol ribojo iranietiškos naftos tiekimo į pasaulinę rinką apimtis. Iki jų įvedimo Irane per parą buvo išgaunama maždaug po 4,2 mln. barelių „juodojo aukso“. 2,5 mln. iš jų buvo eksportuojama. Vakarams įvedus prekybos apribojimus, naftos tiekimas užsieniui sumažėjo iki 1,1 mln. barelių per parą, be to, nafta buvo parduodama tik Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalims, kurios nebuvo prisijungusios prie sankcijų. Irano atstovai jau buvo pareiškę, kad atšaukus sankcijas šalis bus pasirengusi per 5–6 mėnesius padidinti naftos gavybą iki 3,87 mln. barelių per parą, o iki 2018 m. – jau iki 5,7 mln. Manoma, kad toks šuolis taptų įmanomas dėl dar 2013 m. atrastų naujų naftos laukų, kuriuose gali būti apie 18,6 mlrd. barelių naftos.
Perpildytos saugyklos laukia signalo
Iranas priklauso Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC), kurios patvirtintas didžiausias vienos paros naftos tiekimo rinkai kiekis siekia 30 mln. barelių. Tiesa, šios kvotos griežtai nesilaikoma, nes pastaruoju metu pasaulinei rinkai parduodama daugiau nei 31 mln. barelių per parą. Visas žalios naftos eksportas pasaulyje šiuo metu sudaro 39,8 mln. barelių per dieną. Analitikai svarsto, ar po sankcijų atšaukimo Iranas laikysis OPEC patvirtintos kvotos, ar ne. Irano naftos ministras Bijanas Zangeneh yra pareiškęs, kad jų šalis į naftos rinką grįš su iki sankcijų įvedimo galiojusiomis gavybos „lubomis“, o gavybos apimtys bus pradėtos didinti iškart po sankcijų atšaukimo.
Ekspertų teigimu, Teheranui pradėjus pumpuoti daugiau naftos, jos pasiūla pasaulio rinkoje gali viršyti paklausą mažiausiai 0,5 mln. barelių per dieną. Ir tai esą įvyks ne po kelių mėnesių nuo sankcijų atšaukimo, o iškart po jo. Tačiau dabartinės naftos kainos gali pajusti dar smarkesnį Irano smūgį: yra žinoma, kad Teheranas yra sukaupęs nuo 35 iki 70 mln. barelių naftos atsargų, vietoje pripildytų saugyklų naudodamas tankerius. Ši nafta taip pat vienu ypu gali būti išmesta į rinką.
Mažai kas abejoja, kad Iranas kovoje už savąją rinkos dalį gali griebtis naftos gavybos dempingo, o tai irgi atsilieps pasaulinėms kainoms. Nors kai kurie ekspertai prognozuoja, kad po sankcijų Iranui panaikinimo naftos kaina turėtų stabilizuotis ties 45 dolerių už barelį žyma, tačiau dėl neigiamų biržos prekeivių lūkesčių ji gali „panirti“ dar giliau.
Ne viskas paprasta
Nors Irano grįžimas į pasaulinę naftos rinką turėtų būti svarbus kainų mažėjimo veiksnys, tačiau šia prasme ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti. Analitikai mano, kad Irano ambicijos ir realios galimybės yra du skirtingi dalykai. Atkreipiamas dėmesys, kad Iranas praeityje susidurdavo su labai dideliais iššūkiais siekdamas padidinti naftos gavybą. Valdžios kontroliuojamas valstybinis naftos sektorius yra labai neefektyvus. Taip pat nereikia pamiršti, kad Iranas savo poreikiams naudoja 2 mln. barelių naftos per dieną, todėl eksportui lieka palyginti ribotas kiekis. Net ir papildomas vienas milijonas barelių per dieną nėra toks jau didelis veiksnys, kuris galėtų sukrėsti pasaulinę naftos rinką. Be to, spėjama, kad sankcijos Iranui bus atšauktos šių metų pabaigoje, galbūt gruodžio mėnesį, o padidinti gavybą milijonu barelių jam ko gero pavyks ne anksčiau kaip 2016 m. viduryje. O per metus rinka esą spės apsiprasti su iranietiškos naftos grįžimu ir prisitaikyti prie naujos situacijos.
Be to, pasak analitikų, gali būti, kad naftos rinka jau yra pasirengusi Irano sankcijų atšaukimui ir jau yra tai įtraukusi į dabartinę kainą, kuri svyruoja apie 60 dolerių už barelį. Pavyzdžiui, susitarimo su Iranu dėl jo branduolinės programos įšaldymo pasirašymo dieną „Brent“ rūšies naftos kaina iš pradžių nukrito 4 proc., bet vėliau vėl pakilo, ir galutinis kainos skirtumas siekė vos 1 proc. Tuo tarpu WTI rūšies kaina netgi išaugo. Tai gali būti signalas, kad pagrindiniai naftos tiekėjai jau yra pasiruošę Irano sugrįžimui.
O kalbant apie 30–70 mln. barelių naftos atsargas, kurias esą yra sukaupęs Teheranas, tai eksportuojant po 1 mln. barelių per dieną jų pakaktų tik dviem mėnesiams. Be to, vargu ar toks kiekis bus iškart išmestas į rinką: Iranas turbūt nenorėtų pakenkti sau pernelyg numušdamas kainą.
Pajudės „kainų sūpuoklės“
Vokiečių analitikai iš „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ nurodo dar vieną argumentą. Jų teigimu, pirmąjį šių metų pusmetį naftos paklausa pasaulyje buvo didesnė, nei tikėtasi. Pavyzdžiui, benzino pardavimas JAV jau beveik pasiekė rekordinį iki krizės pradžios buvusį lygį, Kinijoje didinami valstybiniai naftos rezervai, atidaroma naujų naftos perdirbimo įmonių, ir net Europoje ekonominės perspektyvos po kelerių metų recesijos jau atrodo linksmesnės. Taigi, anot ekspertų, trys didžiausios naftos realizavimo rinkos prisideda prie jos paklausos didinimo. Pasak jų, kitais metais nafta brangs, nes pasaulio ekonomikos augimo ir naftos paklausos dinamikos didėjimo tempai bus didesni už jos pasiūlos stiprėjimą.
Tiesa, dėl naftos paklausos augimo kyla daug klausimų. Kinijos akcijų biržoje pastaruoju metu stebimas tam tikras nuosmukis, o Graikijos skolų krizė gali sulėtinti visos euro zonos raidą. Tačiau naftos rinka, nepaisant pasiūlos perviršio, jau gerai prisitaikė prie dabartinio maždaug 60 dolerių už barelį kainų lygio. Bent jau Saudo Arabija aiškiai nesiruošia mažinti gavybos, kad kilstelėtų kainas. Neprastai jaučiasi ir skalūnų naftos gavybos įmonės Amerikoje: kol kas nėra jokių masinių bankrotų, neatsisakoma naujų verslovių.
Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad šiuo metu pernelyg didelės pasaulinės naftos gavybos apimtys yra „pririštos“ prie dabartinio kainų lygio. Jei nafta atpigtų iki 50 dolerių ar dar mažiau, tai dalis jos paprasčiausiai būtų išimta iš rinkos. Kai kurios verslovės bankrutuos, kitos įšaldys gavybą, ir dabartinis paklausą viršijančios pasiūlos lygis ims greitai smukti. O tada pajudės „kainų sūpuoklės“, ir po kurio laiko barelio kaina vėl patrauks į viršų. Sprendžiant iš dabartinių naftos gavybos pajėgumų rentabilumo lygio, kaina vėl pakils iki 60 dolerių ribos. Tad ko gero didiesiems naftos eksportuotojams nevertėtų paniškai bijoti konkurencijos su Iranu: naftos rinka turėtų susitvarkyti su šiuo iššūkiu, mano analitikai.
