Nors šuo ir vizgina uodegą, šypsotis jis nemoka. Nuo jo dantų kenčia ne tik šunų nemėgstamiausia žmonių „rūšis“ – paštininkai, bet ir „kolegos“ – apdraskoma vis daugiau šunų. Policijos kompetencija – žmonių saugumas ir jų tarpusavio santykiai, todėl į šunų santykius ji nesikiša. Nežinoma ir tai, kiek žmonių nukentėjo nuo agresyvių veislių šunų ir koks būtų tikslus pavojingiausių veislių „Top 10“ pagal užregistruotus įvykius.
Pretenzijų neturi
„Dviejuose mūsų greta stovinčiuose daugiabučiuose mažai kas laiko šunų, tad puikiai juos žinome. Į akį krito keistas dėsningumas – vienas po kito jie „apsirgo“. Vienas iki šiol tebevaikšto sutvarstytas. Pasiteiravus kaimynų, kas gi tiems šunims nutiko, paaiškėjo, kad vedžiojami anksti rytą buvo užpulti netoli nuosavame name laikomo, be antsnukio ir pavadžio vedžiojamo gerokai didesnio šuns“, – pasakojo Vilniaus g. 33 namo gyventoja Rasa.
Moteris susirūpino, kad nenutiktų didesnė nelaimė. „Kieme daug vaikų. Šuo laksto po nuosavo namo teritoriją nepririštas. O jei vartais prasivers? – būgštavo Rasa. – Vesdama dukrą į Salduvės lopšelį-darželį pastebėjau, kad tas pats šeimininkas savo šunį be antsnukio palei darželio tvorą veda pasilakstyti į Salduvę. Ar taip galima? Juk neaišku, kas tam šuniui šaus į galvą. Jei šuo užpuolė žmogų, tai šuns šeimininkui atrodo, jog kaltas pats užpultasis, kad „įžeidė“ šunį.“
Ir vieno, ir kito apdraskyto šuns šeimininkai teigia agresyvaus šuns šeimininkams pretenzijų neturintys. Ir nieko keisto, nes šis apmokėjo visas sužalotų gyvūnų gydymo išlaidas. Tik dėl šios priežasties nesikreipta į policiją.
Į šunų tarpusavio santykius nesikiša
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė, sužinojusi, kuo domimės, net nusikvatojo: „Šiaip tai policijos kompetencija – žmonių saugumas ir jų tarpusavio santykiai. Į šunų santykius policija nesikiša, nes jie į mus nesikreipia, todėl atsakyti, kiek šunų nukentėjo nuo kitų šunų, negalime. Jei kreipiasi šuns šeimininkas dėl to, kad kitas asmuo neprižiūri savo šuns, tai jau kita situacija. Apkandžiotų šunų apskaitos nevedame.“
Centro policijos nuovados viršininkas Eugenijus Takuševičius prisiminė tris tokius nuovados aptarnaujamoje teritorijoje šiemet užfiksuotus atvejus.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą numato įspėjimą arba baudą iki 200 Lt. Už tai šiemet per 8 mėn. Šiaulių apskrityje buvo surašytas 191 administracinio teisės pažeidimo protokolas, Šiauliuose – 29.
Jei dėl šių veikų buvo padaryta žala asmens sveikatai ar turtui, gresia bauda nuo 500 iki 1000 Lt. Būtent tokios baudos ir buvo skirtos šiauliečiams, kurių šunys užpuolė ir apkandžiojo kitą šunį ar žmogų. Visos baudos už šiuos administracinius teisės pažeidimus patenka į valstybės biudžetą.
Šunų priežiūros kontrolę Šiauliuose vykdo savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Jis turi teisę bausti šunų neprižiūrinčius šeimininkus, taigi, anot Šiaulių AVPK atstovės, Vilniaus g. daugiabučio gyventojams, bijantiems dėl savo vaikų saugumo, reikėtų su pareiškimu kreiptis būtent ten.
Medikų pagalba pasinaudojo pusantro šimto žmonių
Daugelis mano, kad dauguma nuo šunų nukentėjusių žmonių yra vaikai. Tai netiesa – vaikai iki 15 metų amžiaus sudaro tik trečdalį nukentėjusių. Kita įdomi statistika – nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio įkandimų atvejų užregistruojama dvigubai daugiau negu nuo rugsėjo iki kovo. Taigi, nors „sezonas“ ir baigėsi, budrumo prarasti negalima.
Anot Zitos Katkienės, Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistės, į šios gydymo įstaigos Priėmimo-skubios pagalbos skyrių dėl šunų įkandimų per devynis šių metų mėnesius kreipėsi 72 žmonės. Pernai medikų pagalbos prireikė net 157 šunų apkandžiotiems žmonėms.
Pasak Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjos Daivos Jautakienės, dažniausiai šiems žmonėms skiriamas ambulatorinis gydymas. Tik tais atvejais, kai sužalojimai dideli, pacientas guldomas į ligoninę. Anot skyriaus vedėjos, yra buvę atvejų, kai dėl veido sužalojimo, akies traumos pacientai buvo siunčiami į Kauną – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas.
Tais atvejais, kai žmogų sužalojęs šuo nežinomas, pacientui skiriami skiepai nuo pasiutligės ir stabligės. Jei šuo savas ir pacientas žino, kad jis buvo skiepytas nuo pasiutligės, pacientas skiepijamas tik nuo stabligės.
Kai sužalojimai didesni, pacientas guldomas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyrių. Skyriaus vedėjas Robertas Mikalauskas sako, kad šunų įkandimo žaizdos gyja daug sunkiau. Mikrobais užkrėstos plėštinės žaizdos gyja labai sunkiai. Senieji chirurgijos vadovėliai, pasak mediko, moko nesiūti kąstinių-plėštinių žaizdų, nes jos dėl infekcijų supūliuoja. Dabar, pasak mediko, galimybių išvalyti žaizdą yra daugiau, tad jos išvalomos ir susiuvamos, ypač tada, kai sužalota kūno vieta svarbi estetiškai, matoma.
Rytinio ar vakarinio vedžiojimo ritualas
Kodėl žmonės apskritai laiko agresyvių veislių, kovinius šunis žinodami, kad nelaimingų atsitikimų vis nutinka? Anot Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato psichologo Arūno Norkaus, gyventojai tai dažniausiai daro dėl apsaugos ir mados. „Toks tinkamai išmokytas šuo yra itin geras namų ir paties šeimininko sargas, dažnai pakeičiantis signalizaciją ar apsaugininką, tad nenuostabu, kad pastarąjį dešimtmetį buvo ypač madinga laikyti būtent tokių veislių šunis – gatvėse ir kiemuose buvo galima pastebėti daugybę žmonių su tos pačios spalvos, sudėjimo šunimis, skyrėsi tik pavadėlis“, – teigia psichologas.
Anot A. Norkaus, priežastis, kodėl žmonės gyvūnus, ypač šunis, laiko ir nuosavuose namuose, ir butuose, ir bendrabučiuose, yra labai paprasta – šuo yra geriausias žmogaus draugas. Tiesiog jis leidžia tenkinti įvairius psichologinius ir socialinius žmogaus poreikius. Tai objektas, kuris visada šalia, kurį bet kada gali apsikabinti ar atstumti, kuris reaguoja į tavo emocinę būseną betarpiškiau negu aplink esantys asmenys. Galų gale tai atributas, kuriuo gali išreikšti savo statusą, skonį, materialinę padėtį. „Pažiūrėkite, su kokiu pasididžiavimu šeimininkai pasakoja pažįstamiems apie savo brangių šunų veislės išskirtinumą ir kainą...“ – pasakojo psichologas.
Šunų šeimininkai, nesvarbu, kur jų augintiniai laikomi – bute ar nuosavo namo kieme, susiduria su nedidele problema – šiuos „šeimos narius“ reikia pavedžioti. Deja, būtent tada dažniausiai ir nutinka nelaimingų atsitikimų...
Anot psichologo, vedžiojimą galima traktuoti ir kaip ritualą, įsiterpiantį į dienos rutiną, panašiai kaip rytinis kavos gėrimas, pietavimas, serialo pažiūrėjimas ir kt. Kita vertus, šuns vedžiojimas taip pat tenkina socialinius ir psichologinius šeimininko poreikius. Tai ir fizinis aktyvumas, kurio taip trūksta daugumai mūsų, leidžiantis galutinai prabusti rytą ar lengvai pasivaikščioti gryname ore vakare. Kiek iš tų, kurie nelaiko šuns, kiekvieną vakarą prieš miegą išeina pakvėpuoti grynu oru? Tai ir bendravimas, susitikus kieme kaimyną ar kito šuns šeimininką, leidžiantis aptarti orus, politikos ar sporto naujienas. Tai ir pažintys, vėliau galinčios nesunkiai išaugti į draugystę ar flirtą, nes šuo yra vienijantis objektas. Galų gale tai galimybė pademonstruoti savo statusą, „pristatant“ aplinkiniams naują striukę, batus, megztinį, šukuoseną ar skėtį. Tik šeimininkams derėtų nepamiršti, kad besipuikuojant prieš kaimynus reikėtų sumokėti ir augintinio „abonentinį mokestį“.
Gyvūnų šeimininkams – nauji rūpesčiai
Pakeitus rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatus, nuo kitų metų galios nauji rinkliavos dydžiai ir reikalavimai. Kad individualiuose namuose laikomų augintinių registracija būtų aktyvesnė, nuo 2013 m. augintiniams privalės būti įskiepyta identifikavimo mikroschema, kuri gali kainuoti nuo 20 iki 40 Lt ar net daugiau. Iki kitų metų gyventojai turėtų suskubti įregistruoti gyvūną, tuomet mikroschemos nebus reikalaujama, kol nėra galiojančio įstatymo.
Miesto taryba nutarė dvigubai padidinti rinkliavos dydžius už naminių gyvūnų laikymą: daugiabutyje laikantiems katę teks mokėti 5 litus, šunį – 10 Lt per mėnesį. Mokestis už agresyvių veislių šunų laikymą padidės iki 30 Lt.
Šiaulių miesto valdininkai tikina, kad nenorintys baudų – nuo įspėjimo iki 200 Lt – dar turi kelis mėnesius iki Naujųjų, kad užregistruotų savo gyvūnus.
Jaunųjų gamtininkų centre šiuo metu miesto gyventojai užregistravę apie 6 tūkst. augintinių – penkis tūkstančius šunų (60 agresyvių veislių augintinių) ir tūkstantį kačių. Pusė jų laikoma individualiose valdose. Ar užregistruotų gyvūnų daug? Šiaulių arenoje krepšinio varžybas tuo pačiu metu gali stebėti vidutiniškai 5 700 žiūrovų, tad jei joje susodintume šunis ir kates, kai kuriems tektų sutūpti ant laiptų.
Siūloma daugiabučiuose nedrausti laikyti pavojingų šunų?
Prakalbus apie gyvūnų laikymo taisykles, Seime išreikšta nuomonė, kad draudimas laikyti pavojingus šunis ir pavojingų šunų mišrūnus tik daugiabučiuose namuose nepadėtų pasiekti pagrindinio tokių šunų laikymo ribojimo tikslo – žmonių apsaugos nuo galimo tokių šunų keliamo pavojaus, todėl viena parlamentarė pasiūlė naujos redakcijos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo projekte atsisakyti nuostatos, kad „kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus (tais atvejais, kai tokių šunų įstatymai nedraudžia) bei pavojingus šunis laikyti daugiabučiuose namuose draudžiama“.
Anot parlamentarės, nėra skirtumo, kur šuo laikomas – daugiabutyje ar privačioje valdoje – individualiame name, kotedže ar kt., jei jis laikomas netinkamai, t. y. nevedžiojamas su pavadžiu ir antsnukiu, o paleidžiamas bėgioti be priežiūros. Jos nuomone, įstatyme yra numatyta pakankamai reikalavimų pavojingų šunų laikytojams, tačiau jie nesiejami su laikytojų gyvenamąja vieta ar šunų laikymo vieta, o su kitomis sąlygomis ir aplinkybėmis.
Seimas ketina iš esmės atnaujinti galiojantį gyvūnų gerovės ir apsaugos teisinį reguliavimą, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus. Parlamentarai jau pritarė tai numatančiam įstatymo projektui. Jame siūloma nustatyti, kad kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus bei pavojingus šunis būtų draudžiama laikyti daugiabučiuose.
Šiauliai neatsiliko nuo didmiesčių
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje iš gyvūnų dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų: 2012 m. – 833, 2011 m. – 823, 2010 m. – 896 žmonės. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį šunys apkandžiojo 215 vaikų ir 618 suaugusių žmonių, o pirmąjį 2011 m. ketvirtį – 188 vaikus ir 635 suaugusiuosius. Sveiki šunys apkandžiojo 538 asmenis, nežinomi – 294.
Dėl kačių padarytų sužalojimų į medikus kreipėsi 211 asmenų, t. y. 3% mažiau nei 2010 m. ir 11% daugiau nei 2011 m. pirmąjį ketvirtį. Sveikos katės sužalojo 134 žmones, nežinomos – 78.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausiai nuo gyvūnų nukentėjusių asmenų buvo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse. 2010 m. situacija buvo panaši, tačiau nuo trijų didžiųjų miestų neatsiliko ir Šiauliai. 2011 m. per pirmąjį ketvirtį daugiausiai nukentėjusių buvo Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse.
Pavojingiausiųjų „Top 10“ nežinomas
Teritoriniai visuomenės sveikatos centrai renka ir saugo duomenis apie kiekvieno nuo šuns nukentėjusio žmogaus įvykio aplinkybes. Ši informacija perduodama Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Internetu užpildant formą yra langelis, kuriame įrašoma įkandusio šuns veislė, jei ji žinoma. Deja, ta informacija taip ir „guli“, nes niekas jos neapdoroja, todėl nežinome, kurių veislių šunys Lietuvoje yra pavojingiausi. Visuomenė, ypač tie asmenys, kurie ruošiasi įsigyti šunį, turėtų būti informuoti apie tai.
VMVT yra patvirtinusi dešimties agresyvių šunų veislių sąrašą – tai amerikiečių pitbulterjeras, buldogas, amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras, amerikiečių buldogas, Argentinos dogas, Fila Brasileiro, Kangalas (turkų aviganis), Kaukazo aviganis ir Pietų Rusijos aviganis. Norint auginti šių veislių atstovą, pirmiausia reikia išklausyti specialus kursus, gauti leidimą auginti ir laikytis labai griežtų reikalavimų.
Būtų įdomu sužinoti, kiek žmonių nukentėjo nuo agresyvių veislių šunų ir koks būtų tikslus pavojingiausių veislių „Top 10“ pagal užregistruotus įvykius.
Povilas LUNGĖ