Musulmoniškuose kraštuose kasmet sudeginamos, sukapojamos, užkasamos gyvos ar kitaip žiauriai nužudomos daugiau kaip 20 000 moterų. Dažniausiai merginas nužudo patys artimieji, taip tikėdamiesi „nuplauti gėdą“ nuo „suterštos šeimos garbės“.
Britų žiniasklaida neseniai išplatino šiurpią statistiką – dėl vadinamųjų „garbės nužudymų“ islamo kraštuose kasmet gyvybė atimama mažiausiai 20 000 moterų. Jungtinių Tautų duomenimis, nužudymai „dėl garbės“ labiausiai paplitę Egipte, Jordanijoje, Libane, Maroke, Pakistane, Sirijoje, Turkijoje, Jemene, Irake ir Indijoje.
Vietinė šalių, kuriuose vis dar gaji kraugeriška tradicija nužudyti „susitepusią“ merginą, žiniasklaida apie tokius įvykius dažniausiai nepraneša, tik nusikaltimų liudininkai pasakoja vieną už kitą šiurpesnias istorijas.
Somalyje prieš kurį laiką nutikusi istorija sukrėtė pasaulį. Mergina buvo išprievartauta trijų to paties kaimo vyrų, bet užuot suradus ir nubaudus jos skriaudikus, pati auka buvo įkasta į žemę ir užmėtyta akmenimis.
Irake vienai devyniolikmetei buvo nupjautos ausys ir lūpos – už tai, kad ji buvo pastebėta besikalbanti su pažįstamu vyriškiu. Jos dėdė, pamatęs merginą, išėjusią į parduotuvę, besišnekučiuojančią su kaimynu, pranešė jos tėvui. Šis nedvejodamas nutarė suluošinti savo dukrą visam gyvenimui, kad tik vietiniai gyventojai nelaikytų jo ir kitų šeimos narių negarbingais. Tėvas pats atidavė merginą kaimiečiams, o tie ir įgyvendino šiurpų „garbės susigrąžinimo“ ritualą.
Indijoje užfiksuotas ne vienas atvejis, kai buvo nužudytos įsimylėjėlių poros. Šeimos, nepatenkintos, kad jų vaikai esą pažeidžiantys nerašytus kastų įstatymus, suorganizuodavo abiejų įsimylėjėlių nužudymą. Manoma, kad kasmet nuo savo atžalų meile nepatenkintų šeimos narių rankų krinta 20–30 porų jaunų įsimylėjėlių.
Išžudė savo šeimą
„Garbės nužudymų“ neretai pasitaiko net Europoje bei Amerikoje – iš islamo šalių atvykę imigrantai nenustoja puoselėti savo kruvinų tradicijų.
Jungtinėse Amerikos Valtijose, Kentukyje, šiuo metu nagrinėjama „garbės nužudymo“ byla, 2006 metais sukrėtusi visą šalį. Imigrantas iš Somalio Saidas Bijadas, įtarinėdamas, kad žmona jam neištikima, nutarė nuplauti tokią „baisią gėdą“ krauju. Jis perpjovė gerkles savo keturiems vaikams, o žmoną išprievartavo ir pridaužė plaktuku. Moteris tik laimingo atsitiktinumo dėka sugebėjo pasprukti ir užsirakinti viename iš kambarių.
Po šio „garbės susigrąžinimo“ S. Bijadas pats prisistatė į policiją ir prisipažino ką padaręs. Žudikas nuolat kartojo, esą jo šeimos nariai padarę „labai blogų dalykų“, tad jis turėjęs kažko griebtis. Teismas paskyrė S. Bijadui psichiatrijos ekspertizę, nes įtaria, jog jis gali sirgti paranojine šizofrenija. Nuosprendį žudikas turėtų išgirsti dar šiemet. Jeigu paaiškės, jog jis gali atsakyti už savo veiksmus – jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Tėvų nepermaldavo
Jungtinėje Karalystėje šiuo metu vykstantis teismas prikaustė ne tik vietinių gyventojų, bet ir kitų šalių žiniasklaidos dėmesį. Teismo suole atsidūrė septyniolikmetės savo dukters Šafilėjos nužudymu įtariami jos tėvai Ifticharas (51 m.) ir Faranza (48 m.) Ahmedai.
Mergina iš savo namų Varingtono mieste dingo dar 2003 metais. Apie jos dingimą policiją informavo ne paauglės tėvai, o mokykloje jos daugiau kaip savaitę nesulaukę mokytojai.
Po metų jos smarkiai suiręs kūnas buvo rastas Kento upės pakrantėje. Ekspertai nustatė, jog teisę studijuoti ir advokate tapti svajojusi mergina buvo uždusinta arba pasmaugta. Kurį laiką kriminalistai manė, jog mergina galėjo tapti atsitiktinio užpuolimo auka, bet netrukus įtarimai buvo pareikšti jos tėvams. Kadangi abu sutartinai neigė savo kaltę, o jokių įrodymų aptikti taip ir nepavyko, policija visus įtarimus jiems panaikino.
Vis dėlto 2010 metų rugsėjį I. ir F. Ahmedai vėl buvo suimti. Šįkart teisėsaugininkai tėvų kalte neabejojo. Paaiškėjo, jog mergina iš savo namų dingo praėjus keletui dienų nuo kelionės į Pakistaną. Ten Šafilėja buvo nuskraidinta tam, kad susitiktų su būsimu jaunikiu – merginos tėvai jau buvo numatę jai vyrą ir suorganizavę būsimas vedybas. O ji pati svajojo ištekėti iš meilės, prieš tai – studijuoti ir keliauti po pasaulį, tad su tėvų reikalavimu tekėti už parinkto jaunikio nesutiko. Už pasipriešinimą gimdytojų valiai tėvas Šafilėją ne kartą buvo sumušęs ir įkalinęs namuose. Vis dėlto atkakli mergina su jai paskirtu likimu vis nesusitaikė – net griebėsi drastiškų priemonių, kad tik sulauktų tėvų palaiminimo gyventi taip, kaip svajoja. Dar per kelionę Pakistaną Šafilėja prisigėrė baliklio ir susižalojo rankas, bet tėvų pasigailėjimo taip ir nesulaukė. Taksistu dirbantis merginos tėvas policijai teisinosi, jog baliklio dukra išgėrusi atsitiktinai, esą supainiojusi su sultimis.
Matydami, kad nesugeba dukters palaužti ir priversti paklusti jųdviejų valiai, kaip įtariama, tėvai ją tiesiog nužudė, o kūną įmetė į upę. Kol kas šio savo poelgio I. ir F. Ahmedai nepripažįsta ir tikina neturintys nieko bendra su savo dukters nužudymu. Dar prieš suėmimą į spaudos konferenciją įsiveržę tėvai viešai prieš kameras ašarodami tikino, jog jiems mesti kaltinimai esą laužti iš piršto, o policija persekiojanti tik dėl to, kad esanti „rasiškai šališka“. Už savo dukters nužudymą I. ir F. Ahmedams gresia mažiausiai 15 metų nelaisvės.
Žmogiškiems tėvams – grasinimai
O štai kita pakistaniečių šeima išprievartautą savo dukterį pasiryžo ginti. Pakistane gyvenanti Kainat Sumro (17 m.) buvo pagrobta ir išprievartauta, kai jai buvo vos 13 metų. „Mane pagrobė nuėjusią į parduotuvę pirkti žaislų savo dukterėčiai gimtadienio proga. Stovint eilėje prie manęs prisiartino vyras, užspaudė man nosį servetėle ir aš netrukus praradau sąmonę“, – prisiminė K. Sumro. Keletą parų rūsyje laikyta mergaitė buvo prievartaujama keturių vyrų, galop jai pavyko pabėgti. Vietos policija atsisakė kelti bylą ir ieškoti kaltųjų, tačiau tai buvo toli gražu ne didžiausia nuskriaustos mergaitės bėda. Kaimo vyresnieji paskelbė K. Sumro „juodąja moterimi“ – atseit turėjusia nesantuokinių intymių santykių – ir nusprendė, jog ji turinti būti nužudyta. K. Sumro tėvai, vietos gyventojų buvo verčiami atlikti „garbės nužudymą“, pasiryžo padėti savo dukrai ir surasti jos skriaudikus patys. Dabar jie sulaukia grasinimų mirtimi. Šalyje, kurioje įprasta nužudyti savo „susitepusius“ vaikus, toks K. Sumro tėvų elgesys daugelį nustebino. Jungtinių Tautų duomenimis, iš visų 2009 metais Pakistane įvykdytų moterų nužudymų 46 procentai buvo „garbės nužudymai“. Dar viena tokio nužudymo auka turėjo tapti ir K. Sumro, bet jos tėvai tam pasipriešino.
Po sprendimo nežudyti savo dukters K. Sumro šeima buvo užpulta mažiausiai 20 kartų, o pernai buvo nužudytas jos vyresnysis brolis Sabiras (23 m.). Jo nužudymo aplinkybės taip ir liko neatskleistos, vis dėlto šeima neabejoja, kad tai buvo kerštas už atsisakymą paklusti nerašytiems įstatymams. Paskutį išpuolį šeima patyrė prieš mėnesį – metalinėmis lazdomis ginkluoti vyrai įsiveržę į namus sumušė merginos tėvą ir jaunesnįjį brolį, o jai pačiai pagrasino mirtimi. „Jau nesuskaičiuoju, kiek kartų buvo sudaužyta ir padegta mūsų mašina, išdaužyti namų langai. Teroru ir grasinimais siekiama, kad aš atsiimčiau savo pareiškimą iš policijos, o mano šeima pagaliau atliktų „tai, kas pridera“, – sako K. Sumro.
Beje, pirmojoje teismo instancijoje K. Sumro pralaimėjo – teisėjas paskelbė, kad nuteisti jos skriaudikams neužtenka įrodymų. Tačiau mergina nežada nuleisti rankų ir yra pasiryžusi nueiti iki Aukščiausiojo Teismo. „Aš noriu, kad šitas košmaras kada nors pasibaigtų. Noriu teisybės sau ir kitoms panašaus likimo moterims“, – sako K. Sumro.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
