Kai svaigsta galva, esame linkę prisėsti, palaukti, kol praeis, ir pamiršti pasitaikiusį negalavimą. Vis dėlto tai yra rimta problema, galinti rodyti sudėtingą ligą. Į dažniausius skaitytojų klausimus apie galvos svaigimo priežastis ir gydymo būdus atsako „Kardiolita“ gydytoja neurologė dr. Kristina Ryliškienė.
- Kokios yra galvos svaigimo priežastys?
- Šio negalavimo priežasčių - labai daug. Tiesa, dažniausiai pasitaiko periferinės galvos svaigimo priežastys, atsirandančios dėl periferinės vestibulinės sistemos ir vidinės ausies pažeidimo. Daugiausiai iš šių ligų pasitaiko gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas, vestibulinis neuritas, Meniere liga. Antra pagal dažnumą svaigimo priežasčių grupė – galvos smegenų ligos: migrena, epilepsija, išsėtinė sklerozė. Tiesa, galvos smegenų kraujotakos sutrikimas yra nedažna svaigimo priežastis, bet labai pavojinga. Dažniausiai toks svaigimas nėra vienintelis ligonio nusiskundimas, jį lydi ir kiti simptomai: rankų, kojų silpnumas, aptirpimas, veido asimetrija, kalbos, rijimo sutrikimas, dvejinimasis, stiprūs galvos skausmai. Pajutus šiuos negalavimus būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.
Trečiojo pagal dažnį psichogeninio galvos svaigimo metu, sukelto emocinės įtampos, jaučiamas apkvaitimas, nestabilumas, baimė nukristi. Ši svaigimo rūšis neretai kyla stereotipinėse situacijose: prekybos centruose, vairuojant ir panašiai.
Be to, galvos svaigimas gali būti ženklas, kad sergate kvėpavimo, širdies nepakankamumu, jums padidėjęs kraujospūdis, išsivysčiusi mažakraujystė ar pasireiškia nepageidaujamas vaistų, vartojamų nuo kitų ligų, poveikis.
- Kada reikėtų kreiptis į medikus?
P- acientai dažniausiai skubiai kreipiasi dėl labai stipraus svaigimo ir pusiausvyros sutrikimo arba dėl silpnesnio, bet ilgai trunkančio, dažnai pasikartojančio galvos svaigimo. Poliklinikoje svaigimą patiriančius pacientus apžiūri šeimos gydytojas, vėliau pagal įtariamą svaigimo priežastį ligonį konsultuoja reikiamos srities specialistas.
- Ar įmanoma galvos svaigimą gydyti vaistais?
Svaigimą vaistais – vestibulosupresantais – slopinti reikėtų tik labai staigaus ir stipraus svaigimo metu. Tokie vaistai neturėtų būti vartojami ilgiau nei 3-5 dienas. Kadangi svaigimą sukeliančios priežastys yra labai įvairios, tam tikrais atvejais galvos svaigimas mažinamas pusiausvyros nervo kraujotaką gerinančiais ar paburkimą mažinančiais vaistais, vestibulinės migrenos atveju – migrenos dažnį retinančiais vaistais, gerybinio paroksizminio svaigimo metu – specialiais pratimais.
Pasitaiko atvejų, kai galvos svaigimą gydant vyresniems žmonėms, jau vartojantiems labai daug skirtingų vaistų, padeda ne naujų vaistų skyrimas, o nereikalingų atsisakymas. Dėl šios priežasties imtis savarankiško galvos svaigimo gydymo ir pačiam rinktis vaistų nereikėtų – geriausią gydymo būdą po nusiskundimų įvertinimo, apžiūros ir atliktų tyrimų gali rekomenduoti gydytojas.
- Ką daryti tuo metu, kai pradeda svaigti galva?
- Pajutus ūminį galvos svaigimą reikėtų ieškoti ramybės. Jei galvos svaigimas – lėtinis, rekomenduojama speciali mankšta. Vis dėlto geriausiai patarti, kaip gydyti galvos svaigimą, gali gydytojai, todėl jei svaigimas yra labai stiprus ar kartojasi, reikalinga gydytojo konsultacija.
