Ūkininkai nerimauja dėl grūdų supirkimo kainų, kurios nuo metų pradžios krenta, o rinkos specialistai mano, kad jos gali kilti tik vėlyvą rudenį. Nuspėjusiųjų rinkos pokyčius ir praėjusių metų pabaigoje sudariusiųjų sėkmingus derliaus pardavimo ateities sandorius šįmet nedaug – apie šešis kartus mažiau nei pernai. Tačiau kaltinti savęs neverta, nes tokių pasikeitimų metų pradžioje niekas negalėjo prognozuoti.
Jei Australijoje, Argentinoje ir Brazilijoje pavasaris augalininkystei bus palankus, grūdų supirkimo kainos rudenį gali tik dar labiau sumažėti. Petro Malūko nuotr.
Išankstiniais sandoriais nesusidomėjo
Ir dabar daugelis ūkininkų mano, kad grūdų supirkimo kainos gali būti tokios geros, kaip ir pernai, tačiau gailisi, kad metų pradžioje nepasiryžo nors 20–30 proc. planuojamo derliaus parduoti iš anksto.
Kodėl tik tiek? Apie tokią sėkmės formulę ne kartą rašėme: jei yra galimybių, derlių verta padalyti į tris dalis. Pirmąją dalį vertėtų parduoti sudarius išankstinius sandorius, antrąją – nuėmus derlių, o trečiąją dalį palikti sandėliuose, stebėti padėtį rinkoje, o parduoti sulaukus tinkamų kainų. Tačiau lengva pasakyti, bet sunku padaryti.
„Šįmet ateities sandorių sudaryta apie 6 kartus mažiau nei pernai tuo pat metu. Kodėl? Matyt, ūkininkai vylėsi, kad kainos pakils, be to, jie šįmet turėjo daugiau apyvartinių lėšų, todėl nereikėjo skolintis iš bankų ar iš grūdų supirkėjų, užstatant kontraktus“, – teigė UAB „Žvalguva“ direktoriaus pavaduotojas Daivas Malinauskas.
Taigi daug ūkininkų tikėjosi, kad kainos pradės kilti, tačiau jos iki šiol krenta ir gal net bus tokios, kaip grūdų auginimo savikaina. Pasak atviresnių ūkininkų, esant tokioms kainoms, kaip šią savaitę, dar įmanoma iš hektaro uždirbti iki 500 Lt, jei išlaidos auginant žieminius kviečius – 3 500 Lt už ha, o rapsus – apie 3 700 Lt už ha. Palyginti su praėjusiais metais, toks uždarbis nedžiugina, nes buvo įmanoma iš hektaro uždirbti apie 1 500 Lt. Kodėl taip nutiko? Juk šįmet rinkoje grūdų bus mažiau. Deja, mažiau bus kuliama tik kai kuriose šalyse, o pasaulinėje rinkoje grūdų turėtų užtekti, žinoma, jei pasitvirtins prognozės.
Viliamasi, kad kainos kils
Kokiais argumentais analitikai grindžia išvadas dėl kainų lygio? Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas teigė, kad kainos turėtų stabilizuotis per artimiausią mėnesį. Tada ūkininkai esą jau galėtų priimti realesnius sprendimus. „Žinoma, jau sudariusieji pardavimo kontraktus neapsiriko. Supirkėjai ir dabar ūkininkams siūlo pasirašyti sutartis, tačiau patarčiau nepasiduoti emocijoms ir nedaryti skubotų sprendimų“, – sakė D.Kižauskas.
Ar grūdų supirkimo kainos gali didėti? Pasak kooperatyvų asociacijos direktoriaus, nors Vokietijoje ir Prancūzijoje laukiama iki 12 proc. gausesnio derliaus, užsitęsusios liūtys gali pakenkti jo kokybei. Taigi jei derlius bus geros kokybės, galėsime jį parduoti, o štai prastos kokybės grūdų pasiūla rinkoje šįmet bus labai didelė.
D.Malinausko argumentai kitokie: „Įvertinus padėtį pasaulinėje rinkoje, vilčių, kad grūdų supirkimo kainos bus tokios, kaip pernai, nedaug. Tik spalio pabaigoje įtakos kainoms turės padėtis Australijos, Argentinos ir Brazilijos regionuose, kur tuo metu bus pavasaris. Jei jis šiuose regionuose bus nepalankus, grūdų supirkimo kainos gali išaugti.“
Tačiau būtina įvertinti ir atvirkštinį variantą: jei minėtuose regionuose pavasaris augalininkystei bus palankus, kainos gali dar labiau sumažėti. Yra dar viena supirkimo kainų mažėjimo priežastis. „Pasaulinėje rinkoje grūdinių kultūrų plotai šįmet išaugo, be to, turime įvertinti tai, kad degalų gamybai grūdų reikės mažiau, nes planuojama pradėti eksploatuoti naujus naftos telkinius. Kainoms įtakos turi ir skalūninių dujų išgavimo proveržis. Todėl investuotojai baiminasi ir traukia pinigus iš grūdų rinkos, taip paspartindami grūdų išankstinių supirkimo kainų mažėjimą“, – sakė D.Malinauskas.
Skirtingos prognozės
Pernai grūdų derlius Lietuvoje buvo 4,1 mln. tonų. Kokios šių metų prognozės? „Jau galime daryti išvadas, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose žieminių kultūrų derlius bus apie 15 proc. mažesnis nei pernai, o rapsų kulsime net iki 25 proc. mažiau. Mūsų duomenimis, geriausio, panašaus į praėjusio sezono, derliaus gali tikėtis Panevėžio, Radviliškio ir Joniškio rajonų ūkininkai. Mažesnio nei pernai derliaus gali tikėtis Kėdainių bei Kauno rajonų ūkininkai. Tačiau bet kuriuo atveju derlius turėtų būti didesnis nei vidutinis per pastaruosius 10 metų“, – ramino D.Malinauskas.
Kokia padėtis kitose šalyse? Į pasaulinę rinką vėl planuoja grįžti Rusija, kuri tikisi šįmet gauti apie 17 proc. didesnį derlių. „Ji tikisi gauti apie 57 mln. tonų grūdų, vidaus rinkai užtenka 28 mln. tonų, taigi likusius eksportuos. Be to, Rusija pradėjo pardavinėti ir vadinamuosius intervencinius grūdus. Rusų planai mums svarbūs, nes eksporto rinkos tos pačios, jie parduoda apie 5 proc. pigiau, be to, mažesnės transporto išlaidos“, – sakė D.Kižauskas. Tačiau reikia žinoti tai, kad rusai retai įgyvendina savo planus, dažniausiai jų planai neatitinka realių galimybių.
Kaimyninėje Lenkijoje šįmet laukiama 3–4 proc. mažesnio nei pernai derliaus – apie 27,5 mln. tonų. Ukraina ketina eksportuoti apie 24–26 mln. tonų grūdų.
Vėl prisimename kooperaciją
Viena iš išeičių ūkininkams daugiau uždirbti – parduoti savo derlių be tarpininkų. Tačiau tai padaryti nelengva, tikriausiai net neįmanoma jėgas suvienyti tik derliui parduoti. Kokia išeitis? Atsakymas žinomas – kooperuotis. Tada galima daugiau, taigi ir brangiau parduoti, pavyzdžiui, užsakyti laivą. Pasak D.Kižausko, šiuos metus galėsime laikyti istoriniais, nes kooperatyvų asociacija savarankiškai ketina užsakyti ir užpildyti net tris laivus rapsų. Taigi, daugiau rizikos, bet daugiau ir galimybių uždirbti.
Šie dėsniai jau žinomi, tačiau iniciatyvos burtis į kooperatyvus trūksta. Žinomos ir priežastys. „Pastebėjome, kad, pajutę ūkininkų pastangas jungtis į kooperatyvus, grūdų supirkėjai tuoj pat pradeda ardomąją veiklą. Tai vienam, tai kitam ūkininkui pasiūlo geresnes bendradarbiavimo sąlygas, didesnes grūdų supirkimo kainas, žinoma, reikalaudami, kad ūkininkai nesijungtų į kooperatyvus“, – patirtimi dalijosi D.Kižauskas. Taip ir vargstame, skaičiuodami laikinus laimėjimus ir nematydami ilgalaikių pralaimėjimų. KOMENTARAI
Neskubėkime skaičiuoti
Romas Majauskas , Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas
Šįmet grūdų derlius, tikėtina, bus šiek tiek mažesnis nei rekordiniais 2012-aisiais, tačiau aš visada raginu neskaičiuoti derliaus, kol jis neparduotas arba nepateko į ūkininkių aruodus. Kaip elgtis ūkininkams, kai supirkėjai nuolat siūlo sudaryti išankstines sutartis? Aš jų neskubu sudaryti, tačiau ūkininkų neraginu elgtis taip pat. Sprendimą turi priimti kiekvienas asmeniškai.
Noriu atkreipti dėmesį, kad šįmet ES ir Kanada pasirašys laisvos prekybos sutartį. Aptardami pasekmes Briuselyje, rinkos specialistai priminė, kad mes į šią valstybę galėsime eksportuoti salyklinius miežius. Jų kaina yra palyginti stabili, be to, lietuviai geba pasiekti, kad salyklinių miežių kokybė būtų tikrai gera.
Nesišvaistykime patarimais
Zigmantas Aleksandravičius, ūkininkas iš Kupiškio rajono
Kai manęs klausia, kada apsimoka parduoti grūdus, sakau, kad tokių patarimų niekam neteikiu. Ir kitiems nepatariu tokiais patarimais švaistytis. Jauskime atsakomybę, nes mažiau informacijos turintys ūkininkai tokius patarimus vertina rimtai. Šįmet daug ūkininkų pasidavė raginimams nesudarinėti išankstinių sutarčių ir, atrodo, patirs nuostolių. Prieš kelis mėnesius kai kurių ūkininkų netenkino siūloma 780 Lt už toną kviečių supirkimo kaina, dabar ji – beveik 100 Lt už toną mažesnė, o juk kai kurie tikėjosi gauti net 1 000 Lt už toną. Tokiems žmonėms bėda. Patarusieji neparduoti grūdų dabar jiems nepagelbės. Apskritai mums, grūdų augintojams, reikia dažniau susitikti ir aptarti padėtį rinkose, nes vienam surinkti patikimus duomenis nelengva.
Ateities sandoriuose (supirkimas – 2013 m. lapkričio mėn.) nustatytų maistinių kviečių supirkimo kainos pokyčiai (Lt už toną):
2013 06 02 – 711,3
2013 06 09 – 703,5
2013 06 16 – 677,6
2013 06 23 – 678,5
Šaltinis – MATIF birža
