Kai baimė atidengti kojas – labai didelė

Kokie veiksniai daro įtaką greitesniam lėtinio venų nepakankamumo vystymuisi?

Greičiau ir dažniau venų kraujotakos sutrikimai vystosi vyresniems nei keturiasdešimt metų asmenims, moteriškosios lyties pacientėms, genetinį polinkį turintiems žmonėms. Lėtinių venų kraujotakos sutrikimų taip pat dažniau diagnozuojama rūkantiems, antsvorio turintiems, mažai judantiems asmenims, nes šie veiksniai taip pat turi labai didelę įtaką veninių kraujotakos sutrikimų progresavimui. Pastebėta, kad venų varikozė dažniau diagnozuojama tam tikrų profesijų asmenims, kurių darbas sėdimas arba stovimas. Taigi venų varikozė dažniau aptinkama tolimųjų reisų vairuotojams, pardavėjams, padavėjams, kirpėjams ir t.t.

Dažniau su venomis problemų kyla ir nėštumo metu, kai ne tik padidėja spaudimas į dubenį ir kojas, bet ir padidėja cirkuliuojančio kraujo tūris, hormoninis fonas keičia venų sienelių elastingumą ir pan. Kai kuriais atvejais venų kraujotakos sutrikimai aptinkami po tam tikrų traumų. Vis dėlto ypatingai didelę įtaką venų ligoms turi genetinis polinkis – jei abudu paciento tėvai sirgo ar serga venų varikoze, tai jo susirgimo tikimybė gali siekti net iki aštuoniasdešimt ar, kai kuriais atvejais, net iki devyniasdešimt procentų.

Kaip diagnozuojami venų kraujotakos sutrikimai?

Patyręs kraujagyslių chirurgas jau po pirminės apžiūros ir apklausos gali įtarti, kad pacientas galimai turi venų kraujotakos sutrikimų. Klausiama apie įpročius, paveldimas ligas, gyvenimo būdą. Vis dėlto diagnozuojant venų ligas ypatingai pasitarnauja ultragarsiniai metodai. Būtent ultragarsas yra dažniausiai naudojamas veninės kraujotakos tyrimo metodas, tačiau jis naudojamas ne tik diagnozuojant, bet ir gydant venų ligas. Labai svarbu ir tai, kad tai neskausmingas, neinvazinis, greitas ir paprastas būdas, padedantis įvertinti ne tik paviršinių, bet ir giliųjų venų būklę ir, gavus rezultatus, įgalinantis suplanuoti tolimesnę gydymo taktiką.

Kokių venų ligų gydymo metodų siūlo šiuolaikinė medicina?

Tam tikrų profesijų, pavyzdžiui, vairuotojų ar kirpėjų atstovams pradinėse ligos stadijose siūloma išmėginti kompresinę terapiją. Specialios kojinės ir pėdkelnės padeda veniniam kraujui tekėti lengviau, mažėja kojų skausmas ir tinimas.

Jei liga pažengusi labiau, gali prireikti ir operacinio gydymo – atviros chirurginės operacijos naudojamos vis rečiau, vis dėlto gydymas šiuolaikiniais lazeriais tinkamas ne visiems. Kai kuriems pacientams gydymas kombinuojamas, pavyzdžiui, taikomas ir venų pašalinimas chirurginiu būdu, ir venų uždarymas terminiu būdu, ir skleroterapija, kai į venų spindį leidžiamos specialios putos ar skystis, kuriuose esančios cheminės medžiagos padeda “uždaryti” pažeistas venas ir jos ilgainiui sunyksta, kraujas jomis nebeteka.

Lėtinio venų nepakankamumo simptomus puikiai malšina Lioton gelis, kuris pasižymi didele heparino natrio druskos koncentracija, turi puikių kosmetinių ir greito veikimo savybių. Lioton veiklioji medžiaga yra heparinas (heparino natrio druska). Jis paruoštas gelio pavidalu, tinkamu tepti odą. Vartojant pažeistoje vietoje heparinas apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo paviršinėse venose, gerina vietinę mikrocirkuliaciją (kraujotaką smulkiosiose kraujagyslėse) ir mažina patinimą. Lioton vartojamas:

• mazginio venų išsiplėtimo ir jo sukeliamų komplikacijų (kraujo krešulių susidarymo pažeistose venose esant jų sienelių uždegimui arba be jo, uždegimo šalia venų esančiuose audiniuose bei opų, susidariusių odoje virš išsiplėtusių venų) gydymui;
• pažeistų venų sienelių uždegimo, pasireiškusio po chirurginių operacijų gydymui;
• dėl venų operacijos atsiradusių simptomų slopinimui (pvz., mėlynių, patinimo);
• dėl sąnarių ir raumenų traumų, sausgyslių patempimo atsirandančio patinimo ir kraujosruvų mažinimui.

Esant poreikiui Lioton gelis vietiniam gydymui gali būti vartojamas vienas arba derinant su sisteminėmis gydymo priemonėmis. Dėl vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes neteisingai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.