Vakar – auka, rytoj – smurtautojas, žiaurus nusikaltėlis. Tai ne taisyklė, tačiau ir neretas reiškinys. Taip liudija ne vienas nusikaltimas, kurį įvykdė smurto aukos dalią patyręs žmogus.
Smurto jūra gilės?
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, pristatydama Seimui ataskaitą už praėjusius metus, nuliūdino jau vien skaičiais – statistika, po kuria slypi vaikų kančios, depresijos, nelaimės.
Štai iš viso 2008 metais Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga gavo 382 skundus raštu, buvo pradėti 324 tyrimai kontrolieriaus iniciatyva.
Iš jų 142 tyrimai atlikti dėl smurto prieš vaikus. Palyginimui: 2007 metais pastarųjų buvo gerokai mažiau – 91.
Pasaulio psichologams vieningai sutariant, kad smurtas gimdo smurtą, tai yra patirtas smurtas vėliau neretai „išsiskleidžia“ naujais smurto protrūkiais ir apskritai smurtiniu žmogaus elgesiu, galima su nerimu prognozuoti, jog ir ateityje skęsime smurto jūroje.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės R. Šalaševičiūtės paskaičiavimu, dažniausiai jos vadovaujama tarnyba susiduria su vaikų teisių pažeidimais ne kur kitur, o šeimoje – pradedant nepriežiūra, baigiant smurtu. Dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo (aštrių problemų šeimoje) pernai minėta tarnyba inicijavo net 204 tyrimus.
Praeityje – tėvo lytinis smurtas
Toli ieškoti pavyzdžių, kaip netinkamas šeimos gyvenimo būdas smurtu „užkrėtė“ šeimos atžalas, nereikia. Apie tai šaukte šaukia baudžiamosios bylos, kuriose esančios kaltinamųjų ar nuteistųjų charakteristikos yra geriausia medžiaga smurto šaknis tyrinėjantiems specialistams.
Štai Panevėžio rajono gyventojo Alvydo K. (25 m.) byla. Keturis kartus teistas ir recidyvistu jau pripažintas vaikinas šiuo metu atlieka 20 metų laisvės atėmimo bausmę kalėjime.
Tokia griežta bausmė Alvydui paskirta už itin žiaurų abituriento (18 m.) nužudymą pernykštį kovą Kaune. Nusikaltimas buvo įvykdytas po spontaniškai kilusio vadinamojo gatvės konflikto. Žudikas užpultą auką kankino, kol galiausiai užbadė peiliu (per 60 smūgių).
Išaiškinę nusikaltimą pareigūnai nelabai stebėjosi žudiko žiaurumu, vos tik sužinojo, kad vaikystėje šis buvo nelaimingas vaikas – net ir nusikaltimo auka.
Jam visą laiką trūko gimdytojų dėmesio, valkataujantis moksleivis buvo pašalintas iš mokyklos, nuo 17 metų krovėsi nusikaltimų „bagažą“ – buvo teisiamas už vagystes ir chuliganizmą.
O bene karčiausias Alvydo asmeninis patyrimas – tėvo lytinė prievarta. Kai tokia iškrypėliška šeimos kasdienybė iškilo viešumon, mažametį sūnų skriausdavęs tėvas buvo įkalintas.
Galbūt šiuo faktu galima paaiškinti ir paties Alvydo poelgį, tuokart užpuolus abiturientą: žudikui nepakako pribaigti auką smūgiais – reikėjo dar ir lyties organą nupjauti bei užkasti...
Fiziniu, psichologiniu ir lytiniu smurtu užaugintas Alvydas, galima spėti, dar ilgai neišsigydys savo sielos žaizdų.
Teisme, vadovaujantis psichologų pateikta medžiaga, buvo padaryta išvada, kad „abituriento nužudymas buvo ne spontaniškas veiksmas, o mėgavimasis su išlaikytomis pauzėmis“.
Žagintojų auka tapo žudike
Lytinio smurto auka vaikystėje buvo tapusi ir dzūkė Roberta P. (22 m.). Kai mergaitė buvo dar tik pradinės klasės moksleivė, ji patyrė trijų girtų vyrų brutalų išpuolį.
Išniekinta mažametė negalėjo rasti užuovėjos net savo motinos glėbyje, nes šiai labiau rūpėjo stiklelis ir sugėrovų kompanijos. Nors mergytė buvo ištraukta iš landyne paverstų namų, tačiau visuomet ilgėdavosi jų ir, įkurdinta globos įstaigoje, svajodavo apie namus.
Roberta labai norėjo kartu gyventi nors su močiute. Tačiau ši tikino negalinti užsikrauti nuolatinę anūkės globą. Mergaitei teko tenkintis tik epizodiniais pasimatymais.
Roberta augo lyg atstumtoji, ją auklėjo valdiškos įstaigos darbuotojai, prieš kuriuos paauglė, kaip ir dauguma tokio likimo vaikų, protestuodavo savo naujais išsišokimais ir „nuotykiais“. Specialisto psichologinė pagalba lytinio nusikaltimo aukai nebuvo teikiama – tenkintasi retais vienkartiniais auklėtojų „mamiškais“ guodžiančiais ir drąsinančiais pokalbiais.
Vis dėlto Roberta kabinosi į gyvenimą – kibo į mokslus profesinio rengimo centre, norėdama įgyti specialybę.
Atrodė, kad mergina jau buvo išsivadavusi iš slogių vaikystės prisiminimų, kai staiga Naujųjų metų naktį tapo savo mylimojo (28 m.) žudike. Pora, sutikdama Naujuosius, vienas kitam priekaištavo dėl SMS žinutėmis gaunamų sveikinimų, kuriuos čia pat tikrindavo. Vienu momentu užteko vieno žodžio, kad kantrybės nebetekusi neblaivi Roberta čiupo ant stalo buvusį peilį ir dūrė savo draugui į krūtinę. Jaunas vyras netrukus mirė.
Už nužudymą Robertai P. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Grėsė griežtesnė bausmė, bet teisėjų kolegija atsižvelgė į jaunos moters praeities skaudžius patyrimus, galėjusius turėti įtakos žiauriam poelgiui.
Psichologai irgi linkę teigti, kad itin skausmingi išgyvenimai labai ilgai neišblėsta, kol, giliai pasąmonėje tūnoję, vieną dieną prasiveržia žiauriu smurtu, kurio, rodės, jau nebuvo tikėtasi.
Tėvai medikai buvo bejėgiai
Anot Marijampolės kolegijos Socialinio darbo katedros lektorės Jūratės Makauskienės, smurtinis reagavimas į skriaudėjus yra vienas iš dažniausių būdų, kurį renkasi patyčias ir smurtą patiriantys (ar anksčiau patyrę) vaikai. Tai tik yra elgesys, kylantis iš beviltiškumo ir nežinojimo, kaip reaguoti. Pavyzdžiui, ir JAV slaptųjų tarnybų Grėsmių įvertinimo centras yra nustatęs, kad du trečdaliai susišaudymų mokyklose buvo aukų „auginto“ keršto protrūkis.
Galima spėti, kad vaikystėje patirti skriaudikų sukelti stiprūs išgyvenimai pasėjo smurto bei keršto sėklą ir žinomų Plungės gydytojų sūnaus Manto A. (20 m.) širdyje.
2001-ųjų kovo mėnesį tuomet 12 metų Mantas buvo pagrobtas trijų jaunuolių ir slepiamas Klaipėdos rajone, sudegusio namo griuvėsiuose. Nusikaltėliai reikalavo iš berniuko tėvų 10 tūkstančių JAV dolerių išpirkos.
Derybos vyko beveik pusantros paros, kol pagrobtas vaikas buvo aptiktas ir išlaisvintas. Pririštas prie medinės sijos ir lentomis apklotas berniukas buvo leisgyvis – išsigandęs, sušalęs, išbadėjęs, išbalęs. Išvaduotas jis kurį laiką nieko nematė.
Tėvai medikai darė viską, kad Mantas išgytų, sustiprėtų ir užmirštų košmariškus išgyvenimus. Jie nebuvo linkę bendrauti su žurnalistais, kad tik sūnui būtų kuo mažiau primenamas pagrobimas. Vėliau buvo nutarta pakeisti Manto aplinką – jis buvo įkurdintas Vilniuje.
Čia šių metų liepą paaiškėjo, kad Mantas tapo žiauraus nusikaltimo – turtingo verslininko (40 m.) apiplėšimo ir nužudymo – iniciatoriumi. Šiuo metu tebevyksta nužudymo tyrimas, kuriame kartu su Mantu įtariami dar 3 bendrininkai.
Beje, nužudyto verslininko lavoną žudikai slėpė panašiai, kaip kadaise Mantą slėpė jį pagrobę reketininkai.
Manto tėvas, medikas, linkęs sieti sūnaus žiaurų poelgį ir jo praeities išgyvenimus.
Irena Zubrickienė
