Galima tik pasvajoti apie tai, kad mūsų futbolininkai kada nors pasirodys pasaulio čempionate. Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos prezidentas Jonas Braga mano, jog anksčiau į tokio lygio turnyrą pateks mūsų arbitrai. Juo labiau kad planetos pirmenybėse netrūksta teisėjų iš stipriomis komandomis negarsėjančių šalių – Seišelių salų, Malaizijos, Salvadoro ar Gvatemalos.
Plati geografija
– Kaip manote, kas anksčiau pateks į Pasaulio arba Europos čempionatą – Lietuvos futbolininkai ar teisėjai? – paklausėme J. Bragos.
– Realiau, kad pateks teisėjas. Juk jis yra tik vienas, o komandoje – 11 žmonių. Visam kolektyvui patekti sunkiau. Pernai Saulius Dirda Ukrainoje teisėjavo devyniolikmečių Europos čempionato finale, jis buvo asistentu. Šiemet devyniolikmečių čempionate Prancūzijoje dirbs aikštės teisėjas Gediminas Mažeika. Manau, tai yra lietuvių įvertinimas. Jie yra kviečiami.
Patekimą į tokį renginį, kaip Pasaulio čempionatas, kartais lemia ir subjektyvūs dalykai. Pažiūrėkime, dirba teisėjas iš Seišelių salų, o toje valstybėje gyvena 84 tūkst. gyventojų. Man labai įdomu, kaip jis ten pateko. Visgi Lietuva turi 3 mln. gyventojų. Kartais sunku suprasti įvykius pasaulio čempionate. Štai ir šiandien žiūrėjau rungtynes ir mačiau, kaip teisėjas visą mačą „pjauna grybą“. Manau, futbolui tai nėra gerai.
– Pasaulio čempionate dirba teisėjai ne tik iš Seišelių salų, bet ir iš Malaizijos, Salvadoro, Gvatemalos. Gal žinote, kaip jie atrenkami?
– Labai įdomu, pagal kokį principą atsiranda tokia plati geografija. Bet gal yra kokių nors dalykų. Gal tas pats Seišelių salų atstovas tik turi šios valstybės pilietybę, o gyvena kitur ir teisėjauja rimtesniame čempionate. Beje, jis teisėjavo visai neblogai, nustebino.
Savotiškas atradimas buvo Uzbekistano arbitras Ravšanas Irmatovas (dirbęs atidarymo mače, – red. past.). Jis teisėjavo dvejoms rungtynėms ir darė tai labai neblogai. Tikrai negaliu pasakyti, kaip arbitrai atrenkami. Labai norėčiau, kad teisėjautų lietuviai, bet kaip tą padaryti, nežinau. (Juokiasi.)
Dvi vakansijos
– Kiek Lietuvos teisėjų dabar dirba tarptautinėse varžybose?
– Mes, kaip ir Latvija ar Estija, turime dvi aikštės teisėjų ir penkių asistentų vakansijas. Bandėme prašyti trečios, bet nepatvirtino. Dabar įstojome į Europos teisėjų konvenciją, galbūt sąlygos kiek keisis. Gal leis tris teisėjus turėti.
Dar turime vieną moterį aikštės teisėją ir dvi asistentes, vieną pliažo ir du salės futbolo tarptautinės kategorijos teisėjus. Tai daugiau priklauso nuo vakansijų, o ne nuo to, kad teisėjaujame geriau ar blogiau. Kol kas nejaučiu, kad nuo darbo kokybės kas nors priklausytų. Dabar tas vakansijas užima G.Mažeika ir Nerijus Dunauskas. Jie abu jauni ir labai perspektyvūs.
– Ar gali šalyje, turinčioje tikrai ne patį stipriausią futbolo čempionatą, atsirasti aukštos kvalifikacijos teisėjų?
– Pažiūrėkime į Lietuvos krepšinio teisėjus. Jie vertinami labai gerai, bet mūsų ir rinktinė stipri, ir šalies čempionatas neblogas. Ten patekę teisėjai nesugadina savo įvaizdžio ir žingsniuoja toliau. Visada lengviau teisėjauti, kai žaidimo lygis yra geras. Kuo lygis žemesnis, tuo teisėjauti sunkiau. Be to, Lietuvoje į futbolo rungtynes susirenka tūkstantis arba geriausiu atveju du tūkstančiai žiūrovų.
O jei patektume į gerą lygį, kur žiūrovų būtų 50 tūkstančių? Kaip atlaikytume psichologinį spaudimą? Galima sutrikti, nesuvaldyti rungtynių. Aš mūsų teisėjams sakau: „Vyrai, jūs prie tuščių tribūnų galėtumėte teisėjauti, bet neaišku, kaip būtų prie žiūrovų“.
Klaidų būna visur
– Ar galima teigti, kad teisėjavimo lygis Lietuvoje kyla?
– Prieina visiškai nepažįstami žmonės ir sako, kad teisėjavimas Lietuvoje neblogas. Pernai neturėjome pretenzijų iš A lygos trenerių. Jie dažnai susiduria su teisėjų darbu UEFA Čempionų lygos ar Europos taurės pradiniuose etapuose ir sako, kad pamatę jų teisėjavimą pradeda vertinti Lietuvos arbitrus.
– Bet Lietuvoje netrūksta kalbų apie blogą teisėjavimą, papirkinėjimus...
– Kad jau niekas neturi, už ką pirkti. Pinigų pas nieką nebeliko. Nors jie gal kartais ir norėtų. Tos kalbos daugiau skirtos tam, kad pateisintų prastesnį rezultatą. Atseit žaidėme neblogai, bet teisėjas kažką pridirbo. Arbitrai gal ir padaro klaidų. Kartais ir pats einu per pertrauką pas teisėją ir sakau, kad taip negalima. Bet nemanau, kad tai tendencinga. Visose šalyse teisėjai sulaukia priekaištų.
Pasižiūriu, kas dedasi Rusijoje. Ten yra tragedija. Teisėjai gauna gerus pinigus, bet nuolat kabinėjamasi dėl smulkmenų, sprendimai nagrinėjami vos ne mikroskopu. Dabar pasižiūriu į pasaulio čempionatą. Daug įvarčių įmušta iš nuošalės. Kortelės tai rodomos, tai nerodomos. Šveicarijos ir Čilės mače raudonoji kortelė šveicarui parodyta faktiškai už nieką. Po to reikėjo ją rodyti ir čiliečiui, bet jam parodė tik geltonąją. Tai nerimta.
Arūnas Abromaitis
