Sveikatos ekspertai pažymi, kad tokia vaistininko praktika Europos ir viso pasaulio sveikatos apsaugos sistemose jau yra įprasta, todėl sveikintina, kad Lietuva pagaliau taip pat žengia pirmuosius žingsnius šioje srityje.
Pasak Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) ekspertės, vaistininkės Jūratės Švarcaitės, farmacinės rūpybos įteisinimas – pagalba visai šalies sveikatos priežiūros sistemai: „Vaistininkai, bendradarbiaudami su gydytais, pagaliau turės galimybę padėti pacientams pasiekti optimalų gydymo vaistais rezultatą, išspręsti su vaistų vartojimu susijusias problemas bei atpažinę rimtesnius susirgimus, nukreipti pas gydytoją“.
Farmacinę rūpybą jau įteisino daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių. Tarp jų ir kaimyninė – Latvija. „Iš kitų šalių pavyzdžių matome, kad ši sistema padeda gydytojams efektyviau išnaudoti savo laiką - daugiau dėmesio skirti sunkiems ligoniams ir naujų susirgimų diagnozavimui. Taip pat yra taupomos sveikatos sistemos lėšos, nes pacientai, tinkamai vartodami savo vaistus, pasiekia rekomenduojamų gydymo rezultatų“, - teigė J. Švarcaitė.
Aktualu sergantiems lėtinėmis ligomis
Pagrindinis farmacinės rūpybos tikslas – pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir pasiekti akivaizdžius rezultatus: visišką išgijimą, simptomų sumažinimą, eliminavimą, lėtinių ligų progresavimo sustabdymą ar sulėtinimą bei susirgimų ir jų simptomų prevenciją.
Lietuvos vaistinėse galėtų atsirasti paslauga, skirta pacientams sergantiems lėtinėmis ligomis ir vartojantiems keletą vaistų. „Ši paslauga labai gerai išplėtota, tarkime, Jungtinėje Karalystėje. Jos tikslas bus peržiūrėti visus paciento vartojamus vaistus, atpažinti galimas problemas ir kartu su pacientu jas išspręsti“, - komentavo J. Švarcaitė.
Vaistininkai kitose šalyse teikia farmacinės rūpybos paslaugas sergantiems diabetu, esant poreikiui apmoko tinkamai naudotis inhaliatoriais, nes nuo to tiesiogiai priklauso kai kurių ligonių sveikatos kontrolė ir gyvenimo kokybė. Šios paslaugos taip pat galėtų būti siūlomos Lietuvos pacientams.
„Paprasčiausi dalykai, kuriems šeimos gydytojai kartais neberanda pakankamai laiko, bus ranka pasiekiami daugelyje vaistinių. Sveikatos priežiūros sistema pagaliau stengiasi žmonėms gydymo procesus padaryti kiek įmanoma patogesnius ir prieinamesnius. Vaistininkas tampa paciento ir gydytojo pagalbininku“, - teigė J. Švarcaitė.
Vakcinacija nebuvo įteisinta
Net penkiose ES šalyse vaistinės jau turi teisę skiepyti pacientus nuo sezoninio gripo ar kitų infekcinių ligų. Sveikatos specialistai pažymi, kad Lietuvoje vakcinacijos lygis, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir ES rekomendacijas, yra vienas žemiausių Europoje, todėl manyta, kad panaši paslauga Lietuvos vaistinėse galėjo reikšmingai prisidėti prie situacijos gerinimo, tačiau kol kas ji nebus teikiama.
J. Švarcaitės teigimu, vakcinacija vaistinėse nebuvo įteisinta dėl laikos stokos platesnei diskusijai šiuo klausimu. „Kai kas nuogąstauja dėl galimo anafilaksinio šoko vakcinacijos metu ir kitų nepageidaujamų reakcijų bei abejoja vaistininko kompetencija susitvarkyti su šiomis rizikomis, - sakė J. Švarcaitė, - tačiau šalyse, kuriose pacientai skiepijami vaistinėse, jokių komplikuotų situacijų dar nėra pasitaikę“.
Pavyzdinis modelis - Jungtinėje Karalystėje
Plačiausias farmacinės rūpybos paslaugų spektras įteisintas Jungtinėje Karalystėje. J. Švarcaitės teigimu, panašus modelis ateityje galėtų spręsti ir Lietuvos problemas – abi šalys susiduria su panašiais sunkumais - nepakankamu šeimos gydytojų kiekiu, visuomenės amžėjimu, polifarmacija (trijų ir daugiau vaistinių preparatų vienu metu vartojimu).
Jungtinėje Karalystėje vaistinė pilnai integruota į pirminės sveikatos priežiūros sistemą, o vaistininkai yra pilnateisiai jos nariai ir dirba greta šeimos gydytojo. Vaistininkas gali teikti konsultacijas pacientams panašiai kaip šeimos gydytojas bei spręsti visus su vaistų vartojimu susijusius klausimus“, – pasakojo NPVA ekspertė.
