Būstas, ko gero, yra didžiausias šeimos pirkinys. O būsto paskola – dažnai didžiausias šeimos finansinis įsipareigojimas. Nuosavas būstas padeda užtikrinti šeimos finansinį saugumą, tačiau, pasirinkus netinkamą laiką, būstą arba netinkamas būsto paskolos sąlygas, finansinis saugumas gali ir sumažėti. Taigi kada tinkamas laikas pirkti būstą už skolintas lėšas užuot nuomojus?
Jei sprendimą pirkti ar nuomotis gyvenamąją vietą lemtų tik finansiniai motyvai, reikėtų palyginti būsto įsigijimo ir išlaikymo sąnaudas su nuomos sąnaudomis. Skaičiavimai turėtų būti išties išsamūs. Pavyzdžiui, būsto įsigijimo ir išlaikymo sąnaudas sudaro būsto kaina, kitos su pirkimu susijusios išlaidos, tokios kaip tarpininkavimo, dokumentų rengimo mokesčiai, taip pat – su būsto paskola susijusios išlaidos, pavyzdžiui, palūkanos. Dar reikėtų įvertinti, kiek kainuos būstą prižiūrėti, pavyzdžiui, remontuoti, atsižvelgiant į laikotarpį, kiek ketinama būstą turėti arba jame gyventi. Taip pat gerai būtų pabandyti nuspėti būsto vertę arba pardavimo kainą to laikotarpio pabaigoje.
Nustatant nuomos išlaidas, reikia atsižvelgti į nuomos mokesčius, su nuomos sutarties sudarymu ir nutraukimu susijusias sąnaudas, taip pat įtraukti už nuomos užstatą negautas pajamas, jei jos būtų investuotos kitur.
Matyt retas namų ūkis atlieka tokius išsamius skaičiavimus, be to, juk ir nežinia, kaip per atitinkamą laikotarpį kis paskolos palūkanų norma, nuomos mokesčio dydis, būsto rinkos vertė. Todėl ieškoma paprastesnių palyginimo būdų. Vienas iš paprasčiausių – palyginti už būsto paskolą mokamas palūkanas su būsto nuomos kaina per tą patį laikotarpį. Kodėl tik palūkanas? Dalį paskolos įmokos sudaro grąžinamos paskolos įmoka, kitą dalį – palūkanos už negrąžintą paskolos likutį. Kiek sugrąžiname paskolos, tiek būsto jau priklauso mums. Palūkanos – mokestis už paskolą, kaip ir nuoma – mokestis už gyvenamąją vietą.
Be finansinių motyvų yra ir kitų ekonominių (ir ne tik ekonominių) veiksnių, skatinančių turėti nuosavą būstą. Vyrauja nuomonė, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą padeda apsisaugoti nuo infliacijos. Žmonėms atrodo, kad jie geriau gali prognozuoti nekilnojamojo turto vertę ateityje negu vertybinių popierių ar aukso, kad tokia investicija aiškesnė, suprantamesnė, patikimesnė. Žmonių pasitikėjimas savo gebėjimu numatyti būsto kainą a gali būti ne visai pamatuotas, o pagrįstas vien tuo, kad tas būstas – materialus daiktas, kurį kasdien matome ir kurį galime naudoti, prireikus – parduoti. Tačiau nors būsto kainų svyravimą numatyti sunku, reikia pripažinti, kad būsto kainos kinta mažiau ir lėčiau negu kitų turto rūšių – vertybinių popierių, tauriųjų metalų ar kitų.
Ekonomiškai sunkiai paaiškinama, bet žmonės, kurie sako nesugebantys kiek nors sutaupyti, nes vartojimo reikmėms išleidžia viską, ką uždirba, už skolintas lėšas įsigiję būstą, paskolos įmokas mokėti visgi įstengia. Taigi būsto įsigijimas už paskolą disciplinuoja ir taip padeda lengviau sukaupti tam tikrą turtą – išmokėjus paskolą, būstas tampa nuosavu turtu.
Be to, gyventi nuosavame būste, ypač jeigu tas būstas įsigytas neimant paskolos, yra kur kas saugiau negu nuomojamame, pavyzdžiui, jau vien dėl to, kad nuomotojas gali pakelti nuomos kainą arba vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Taip pat būsto savininkui paprasčiau negu nuomininkui planuoti ir tvarkyti būsto priežiūros ir remonto išlaidas. Socialiniai veiksniai – nekilnojamojo turto savininko statusas, galimybė savo nuožiūra tvarkyti interjerą ar aplinką, noras ką nors po savęs palikti vaikams – taip pat sveria svarstykles gyvenamosios vietos nuosavybės naudai, ypač jei kalbame apie ilgą gyvenimo tame būste laikotarpį.
Vis dėlto net jei ir naudinga bei reikalinga įsigyti nuosavą būstą, lemiamas veiksnys – finansinės galimybės: namų ūkio pajamų dydis ir stabilumas. Jei pajamų neužtenka išlaikyti savo svajonių būstą, jei įsipareigojimai pradeda viršyti turto vertę, visa prieš tai apskaičiuota nauda tampa nebesvarbi. Tik atsižvelgus į savo galimybes reikia rinktis, ar būstą pirkti, ar nuomoti, kokį būstą įsigyti ir kokias būsto paskolos sąlygas rinktis.
