„Veiksnių, skatinančių priimti sprendimą pirkti elektrinį transportą, be kainos yra ir daugiau. Tai – mokesčių lengvatos, aplinkosaugos faktoriai, pavyzdžiui, ribojimas įvažiuoti į miesto centrą, siekiant riboti triukšmą ir oro taršą bei kiti. Gera naujiena yra ta, kad augantis elektromobilių skaičius skatina daugiau investuoti į infrastruktūros plėtrą – steigti valstybines ar privačias įkrovimo stoteles“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Šiuo metu elektromobilių vairuotojai gali naudotis specialiai pažymėtomis maršrutinio transporto eismo juostomis, parkavimo ir įvažiavimo rinkliavų lengvatomis Lietuvos miestuose. Kelio ženklai ir išduodami specialūs valstybiniai registravimo numeriai elektromobiliams sudaro sąlygas įvažiuoti į tam tikras miestų zonas arba jose parkuotis.
2018 metais patvirtintame Nacionaliniame energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plane numatytas siekis, kad 2020 metų pabaigoje elektromobilių skaičius Lietuvoje sudarytų 2 tūkst., 2022-aisiais – 4,6 tūkst., o 2030 metais – apie 118 tūkst. elektromobilių, t. y. jų augimas kasmet siektų daugiau kaip po 150 procentų.
„Regitros“ duomenimis, 2019 metų sausio-balandžio mėn. Lietuvoje registruota 60 naujų ir 67 naudotų lengvųjų (M1 klasės) elektromobilių, o iš viso mūsų šalyje gegužės pradžioje jų buvo registruota 1 064.
Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose veikia 25 viešos prieigos ir per šiuos metus planuojama įrengti dar 3 įkrovimo stoteles. Iki 2019 metų pabaigos 18-oje didžiųjų savivaldybių turėtų būti įrengta apie 60 prieigų. Aktyviai į infrastruktūrą investuoja ir valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos energija“, kuri per šiuos metus Lietuvoje numato įrengti 59 elektromobilių įkrovimo stoteles. Šalyje taip pat veikia ir elektromobilių įkrovimo vietos, įrengtos privačių investuotojų lėšomis, bet ne visos jos yra viešos.
