Viena vertus, Vašingtonas siekia pusiausvyros tarp pagalbos Ukrainai ir sankcijų Rusijai, kita vertus – eskalacijos rizikos mažinimo. Tačiau, nepaisant viso šio požiūrio racionalumo, jis grindžiamas klaidinga prielaida, kad V. Putinas gali persigalvoti, rašo amerikiečių žurnalas „Foreign Affairs“.
V. Putinas įžvelgia strateginę būtinybę neleisti Ukrainai tapti bastionu, kuriuo Vakarai galėtų pasinaudoti grasindami Rusijai. V. Putinas prisiėmė asmeninę atsakomybę už šio tikslo įgyvendinimą ir tikriausiai mano, kad tai verta bet kokios kainos.
Reikia išlaukti Putiną
Vienintelis galimas būdas užbaigti karą Kyjivui ir Vakarams priimtinomis sąlygomis – laukti, kol kas nors pakeis V. Putiną Rusijos valstybės vadovo poste, rašo leidinys. Laikantis tokio požiūrio, bus galima išlaikyti fronto liniją Ukrainoje, išlaikyti sankcijų spaudimą ir sumažinti karinių susidūrimų lygį tol, kol Kremliuje sėdės V. Putinas. Tik tokiu būdu Ukraina gali tikėtis ilgalaikės taikos, mano publikacijos autorius Peteris Schroederis.
Dabar Kremliaus vadovas neturi potencialių konkurentų horizonte. Dviejų, kurie buvo arčiausiai šio vaidmens – opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno ir „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino – jau nebėra gyvų. O Kremlius vis dar turi dešimtmečių patirtį formuojant vidaus naratyvus, kad sustiprintų savo valdžią.
V. Putinas galėjo sustabdyti karą Ukrainoje, paskelbti pergalę ir pradėti atitinkamą informacinę kampaniją Rusijos auditorijai. Amerikos politikos formuotojai manė, kad, esant pakankamam spaudimui, jis būtų galėjęs išvesti savo karius iš Ukrainos arba susitarti dėl ugnies nutraukimo. Šis apskaičiavimas rėmėsi idėja, kad V. Putinas yra oportunistas, kuris žengia į priekį ir naudojasi silpnybėmis, kai jas mato, bet atsitraukia, kai susiduria su aršiu pasipriešinimu.
Rusijos Federacijos strategija ankstesniuose karuose ir dabar
Tačiau jis nėra oportunistas, bent jau kalbant apie Ukrainą, pažymi straipsnio autorius, nors visos ankstesnės Rusijos tarptautinės karinės kampanijos buvo ribotos. Rusijos kariniais veiksmais Gruzijoje 2008 m. buvo siekiama užkirsti kelią teritorijos kontrolės praradimui ir neleisti Gruzijai integruotis į Vakarus.
Kai 2014 m. V. Putinas užgrobė Krymą, jis nerimavo, kad gali prarasti karinio jūrų laivyno bazę. Per 2015 m. intervenciją Sirijoje jis bandė užkirsti kelią Rusijos sąjungininko Basharo al Assado nuvertimui. 2014 m. po Ilovaisko (Donecko sritis, Ukraina) Rusijos pajėgos galėjo pasistūmėti toliau palei Azovo jūrą ir sukurti sausumos koridorių į Krymą. Tačiau V. Putinas vietoj to pasirinko politinį sprendimą.
Sirijoje buvo keli tūkstančiai Rusijos karių, daugiausia iš Rusijos oro ir kosmoso pajėgų. Kai 2019 m. Venesuelos prezidentui Nicolas Maduro iškilo pavojus būti nušalintam, V. Putinas nusiuntė kelis šimtus karių, kad padėtų jam išlikti valdžioje. Palyginimui, kare Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 100 000 Rusijos karių, o invazija padarė neįtikėtiną žalą Rusijos ekonomikai ir šalies tarptautinei padėčiai.
Žurnalisto teigimu, per plataus masto invaziją į Ukrainą V. Putinas pasielgė neįprastai, nes paprastai jis kruopščiai pasveria riziką. Sprendimas 2022 m. pasiųsti į Ukrainą didelę dalį savo kariuomenės, o vėliau, nepavykus pradiniam puolimui, mobilizuoti daugiau karių rodo, kad jis mano, jog šis karas yra pernelyg svarbus, kad jį pralaimėtų.
Pasak Peterio Schroederio, neveiklumo kaina V. Putinui tikriausiai būtų buvusi didesnė. Jis nebūtų galėjęs užkirsti kelio Vakarų sąjungininkės Ukrainos atsiradimui, kuri vėliau būtų tapusi tramplinu „spalvotajai revoliucijai“ pačioje Rusijoje.
Kada baigsis karas Ukrainoje?
Peteris Schroederis mato du galimus karo pabaigos būdus: arba Rusija praras galimybę jį tęsti, arba V. Putino nebeliks valdžioje.
Pirmasis variantas mažai tikėtinas. Mažai tikėtina, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos žlugs, nes į karą investuota didelė dalis Rusijos išteklių, įskaitant žmogiškuosius. Norint sukelti karinį pralaimėjimą Rusijos ginkluotosioms pajėgoms Ukrainoje, reikės gerokai padidinti šaudmenų gamybą, tačiau JAV to imsis tik 2025 m. Tačiau net ir to nepakaks Ukrainos artilerijos sviedinių, jau nekalbant apie priešlėktuvinę gynybą, poreikiams patenkinti.
Ukrainai reikia karių gynybiniam karui vesti, Vakarų šalys sutinka padėti su mokymais, tačiau vis dar nėra pasirengusios mesti savo pajėgų į mūšį.
Yra tik vienas būdas užbaigti karą: Putinas palieka Kremlių. Paspartinti šį procesą patrauklu, tačiau nepraktiška. Vašingtonui jau dešimtmečius nepavyksta daryti įtakos Rusijos politikai. Jei JAV bandys dabar, Rusija gali atsakyti suintensyvindama pastangas sėti chaosą Amerikos visuomenėje, pastebi P. Schroederis.
Vašingtonas gali tik laukti ir padėti Ukrainai išlaikyti frontą, užkirsdamas kelią tolesnei Rusijos pažangai. Daryti ekonominį ir diplomatinį spaudimą Maskvai, bet kartu nesitikėti didelio sankcijų poveikio.
