Ekspertai tikina besiimantys visų reikalingų priemonių, kad žmonės viešuoju transportu ir automobiliais galėtų keliauti be trukdžių.
Valymo paslaugas teikiančios įmonės pasakoja apie itin išaugusį klientų susidomėjimą.
Keliai valomi cheminėmis priemonėmis
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas Egidijus Steponavičius aiškino, kad yra keli būdai užtikrinti tinkamą kelio tvarkymą.
„Švarus kelias, daugelio įsivaizdavimu, yra sausas asfaltas. Visus metus užtikrinti sausą asfaltą yra sudėtinga, yra naudojamas juodas ir baltas standartas. Juodas standartas – nugremžiame viską iki asfalto ir teigiame, kad gatvės yra tinkamai prižiūrėtos. Kitais atvejais, ypač smulkesnėse gatvėse, yra priimtina laikytis baltojo standarto, nes tuomet paliekama šiek tiek sniego, niekas iki asfalto nesigraužia. Vilniuje mes stengiamės laikytis juodojo standarto, kiek tai yra įmanoma“, – pasakojo E. Steponavičius.
Jis pabrėžė, kad darbus palengvino neseniai pradėtas naudoti druskos tirpalas.
„Mes kelius laistome ne vandeniu, o labai prisotintu druskos tirpalu. Išlaisčius jį tiesiog ant asfalto, veiklioji medžiaga išlieka aktyvi kelias dienas. Tai mums leidžia tinkamai prižiūrėti tokias gatves kaip vakarinis ir pietinis aplinkkeliai, geležinio vilko gatvė ir panašiai“, – komentavo skyriaus vadovas.
Jis pasakojo, kad mechanizuota technika pradedama naudoti kai krenta temperatūra.
„Kai pasidaro šalčiau, atsiranda sniego gabaliukų, laistymo įranga nebeduoda tokio efekto, mes pradedame naudoti kitokią techniką – barstytuvus, aprūpintus šlapiųjų druskų barstymo įranga. Ši technika yra gana universali, nes prie sunkvežimio primontavus dar sniego verstuvą yra nubraukiamas perteklinis sniego sluoksnis, o pati mašina dar viską pabarsto šlapiosiomis druskomis“, – aiškino E. Steponavičius.
Geresnės blogybės nėra?
Tačiau nors tirpalas yra itin efektyvus, jis daro žalą gamtai. Pasak pašnekovo, kol nebus sukurta aplinkai tolerantiškesnė priemonė, išlaikantį dabartinės veiksmingumą, bus naudojamas druskos tirpalas.
„Druska turi neigiamą poveikį aplinkai, ji žaloja augmeniją, skatina metalo, betono eroziją, bet kol kas tai yra neišvengiamas blogis. Šlapiosios druskos pradeda veikti gerokai greičiau ir arba sugaudo krentantį sniegą, arba tirpdo ant žemės esantį sniegą. Judėjimas intensyviose gatvėse druskos tirpalą paskirsto tolygiai per visą gatvės paviršių ir tai reiškia, kad sniegas tirpsta gerokai greičiau“, – kalbėjo skyriaus vadovas.
Skyriaus vadovas užsiminė, kad kiekviena situacija reikalauja skirtingų priemonių – kaip bus valomi keliai, priklausys nuo iškritusio sniego kiekio.
„Druskos tirpalo naudojimas per dieną labai priklauso nuo situacijos. Pavyzdžiui, pirmadienį visą dieną ir vakare lijo, o vėliau pradėjo šalti, todėl pradėjo formuotis plikledis. Tai mūsų technika ir vyrai važiavo ir darė tris–keturis reisus per dvidešimt valandų“, – pasakojo E. Steponavičius.
Paklaustas, ar spūstys susidaro dėl laiku nenuvalyto sniego, E. Steponavičius atsakė, kad tai tikriausiai nebuvo pagrindinė priežastis.
„Pavyzdžiui, antradienį oras buvo geras, bet spūstys vis tiek susiformavo. Ar dėl blogo oro? Vargu. Tiesiog automobilių srautai susidėliojo tokiu srautu. Prastų kelių būna, bet tai mūsų darbo esmės nekeičia. Bet kokiu atveju mes turime užtikrinti, kad kelias yra pravažiuojamas, kad tinkamai judėtų viešasis transportas ir automobiliai“, – kalbėjo E. Steponavičius.
Pirmiausia kreipiasi reguliarūs klientai
„Švaros broliai“ valymo paslaugų departamento direktorė Lina Žagarienė pasakojo, kad iškritus pirmajam sniegui jau buvo sulaukta nemažai užsakymų jį nuvalyti.
„Nuolatiniams mūsų kasdienio valymo klientams sniego valymas yra viena iš įprastai teikiamų paslaugų, tad jiems nebereikia tuo rūpintis, tačiau sulaukėme dešimčių užklausų iš naujų klientų, su kuriais iki tol nedirbome“, – komentavo L. Žagarienė.
Jos duomenimis, daugiausia į įmonę kreipiasi nuolatiniai klientai, tačiau sulaukta ir naujų.
„Daugiausia užklausų gauname iš įvairių biurų, gamybos bei logistikos įmonių, kartais pasitaiko ir fizinių asmenų, kurie turi dideles teritorijas. Kai kurie klientai kreipiasi į mus kai ankstesnė valymo įmonė nebegali patenkinti jų poreikių“, – pasakojo departamento direktorė.
L. Žagarienė atkreipė dėmesį, kad užsisakius sniego valymo paslaugą paskutinę minutę, teks mokėti daugiau.
„Mūsų valymo kainos yra vidutinės rinkos kainos, tačiau valymas brangsta kai paslauga užsakoma skubiai, paskutinę minutę, ar kai reikia taisyti kažkieno kito jau padarytas valymo klaidas. O brangesnė paslauga paprastai yra sniego išvežimas“, – pabrėžė L. Žagarienė.
„Agminta“ direktorius Andrejus Petkevičius užsiminė, kad sniego valymo paslaugų prašo ir įmonės, ir privalūs asmenys.
„Dažniausiai mūsų paslaugas užsisako įmonės, o kai būna daug sniego dienos metu, į mus kreipiasi ir privatūs asmenys. Mūsų kainos siekia 40 eurų per valandą, papildomai priskaičiuojamas PVM mokestis. Pandemija kainoms įtakos nepadarė. Šiemet didesnės kainos yra dėl to, kad tiesiog viskas pabrango“, – pasakojo A. Petkevičius.
Tiesa, įvairiuose skelbimuose galima rasti ir pigesnių pasiūlymų – maždaug nuo 20–30 eurų už valandą darbo.
Prašoma atlaisvinti plotus
Įmonės dažnai prašo šalia biurų esančius plotus, daug dėmesio skiriama produkcijos iškrovimo–pakrovimo aikštelėms.
„Dažniausiai tai bendros biurų pastatų lauko erdvės, takai, stovėjimo aikštelės. Taip pat produkcijos iškrovimo–pakrovimo aikštelės, kuriose galioja labai griežti reikalavimai – danga turi būti visiškai be ledo, kadangi dirbama su dideliais svoriais, kai kuriose įmonėse ir su pavojingais kroviniais, todėl svarbu užtikrinti dangos saugumą“, – teigė „Švaros broliai“ atstovė.
Valydama kelius, įmonė susiduria ir su sunkumais. Dažniausiai tinkamai atlikti paslaugą trukdo netinkamose vietose palikti objektai ir siauri takai.
„Sunkumų valymui sukelia nepašalintos kliūtys, pavyzdžiui, automobiliai, konteineriai ar panašiai. Tuomet sumažėja pravažumas ir kyla trukdžių panaudoti stambesnę valymo techniką. O iš techninės pusės valymą apsunkinti gali siauri takai, ne iki galo sutvarkyta, neapgalvota ar pažeista infrastuktūra, tačiau tuomet pasitelkiame smulkesnę techniką ar rankinį valymą. Svarbu pašalinti kliūtis iš valomo ploto ir iš anksto apgalvoti, kur bus dedamas nuvalytas sniegas – ar yra galimybė jį palikti teritorijoje, ar reikia rūpintis išvežimu“, – atkreipė dėmesį L. Žagarienė.
A. Petkevičius patvirtino, kad pasitaiko atvejų, kada reikia valyti prastesnės kokybės kelius.
„Dažniausiai mums tenka valytis įvairias aikšteles ir teritorijas. Gatves ir šaligatvius valome tada, kai to paprašo subrangovai. Atvejų, kad kelias yra prastos kokybės, pasitaiko, tada valome kaip išeina. Paprastai, jeigu jis yra nekokybiškas, nelygus paviršius, sniegas yra nuvalomas prasčiau. Pernai, kai buvo daug sniego, teko susidurti su tokiomis situacijomis“, – atkreipė dėmesį direktorius.
A. Petkevičius teigė, kad svarbiausia patraukti nereikalingus objektus, nes jie dažnai sukelia sunkumų valant plotus.
„Tame plote, kuris bus valomas, neturėtų būti transporto priemonių. Taip pat reikia pasirūpinti, kad tuo metu plote būtų kuo mažiau žmonių, nebūtų paliktų daiktų ir panašiai“, – pabrėžė direktorius.
