Artėjant Seimo rinkimams nuolat primenama, kad valdžia nenukrenta iš dangaus, kad ją renkame patys. Kiekvienas Lietuvos pilietis, sulaukęs pilnametystės, turi teisę ir pareigą rinkti savo atstovus į Lietuvos Respublikos Seimą.
Kiekvienas aštuoniolikmetis Lietuvos pilietis jau turi teisę rinkti visų lygių valdžios atstovus, bet ar jis pats gali būti išrinktas? Kodėl jauno žmogaus noras įgyvendinti savo idėjas šalies parlamente yra galimas tik sulaukus 25 metų? Kodėl ši amžiaus riba didžiausia tarp artimiausių Lietuvos kaimynių? Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir net Baltarusijoje, kad patektum į parlamentą, pakanka būti 21 metų.
Ne kartą šį klausimą kėlė įvairios jaunimo organizacijos. Tai skatino keisti įstatymus, kurie suteikia teisę kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Seimą. Siūlymas 16 metų asmenims leisti balsuoti irgi sulaukė kai kurių politinių partijų dėmesio. Tačiau iki šiol nieko nepadaryta norint jaunimą įtraukti į aktyvesnį ir atsakingesnį politinį šalies gyvenimą.
Aš studijavau teisę ir aktyviai dalyvauju visuomeninėje veikloje, tačiau taip ir nepavyko rasti paaiškinimų, kodėl įstatymuose nustatytas tam tikras amžiaus cenzas kandidatams. Juolab, kad cenzai per kiekvienus rinkimus skiriasi.
Anksčiausiai savo kandidatūrą gali iškelti į savivaldybių tarybas – gali kandidatuoti turėdamas 20 metų, nuo 21-erių jau gali tapti Europos Parlamento nariu, dar po ketverių metų (25!) Seimo nariu ir pagaliau, kai sukanka 40 metų, galima pretenduoti į Lietuvos Respublikos Prezidento postą.
Nė vienas mano kalbintas politikas (šnekinau net 10) nesugebėjo paaiškinti amžiaus cenzo prasmės, o kai kurie net nustebo sužinoję, kad į Europos Parlamentą gali pretenduoti gerokai jaunesni nei į Seimą. Visi tik sutartinai kartojo, kad kandidatuoti turi subrendę žmonės, pasiruošę gyvenimui ir įgiję patirties.
Su tuo galbūt sutikčiau, tik, manau, kad kartais aštuoniolikmečio imlumas mokslui, žinioms, pokyčiams ir šių dienų dinamiško gyvenimo patirtis yra svarbiau nei kai kurių senstelėjusių Seimo narių, taigi, ar nebūtų verta tautai palikti teisę rinktis?
Tiesa, kartą Seimo nariai mažino amžiaus cenzą per rinkimus – 2002 m. kandidatams į savivaldybių tarybas kartelė buvo nuleista, jie galėjo kandidatuoti sulaukę 20, o ne 21-erių. Bet taip ir nepavyko rasti paaiškinimo, kodėl pasirinkta sumažinti cenzą tik vieneriais metais.
Lietuvoje vis dažniau rengiamos akcijos, skatinančios jaunimą eiti prie balsadėžių ir išreikšti savo nuomonę. Dalį šių akcijų finansiškai remia ir valstybė. Neteko girdėti politiko, sakančio, kad jaunimui nereikia balsuoti, ar kad jis nenorėtų gauti jaunuolio balso.
Be to, jaunimas, nedalyvaujantis rinkimuose, vis dažniau vadinamas apolitišku, kaltinamas pozicijos neturėjimu, abejingumu ir dar visokiomis nuodėmėmis. Todėl norisi paklausti dabartinių politikų, kada jie nuo kalbų pereis prie darbų ir neleis jauniems žmonėms visiškai nusivilti politika?
Pasidomėjęs partijų, keliančių savo kandidatus į rudenį vyksiančius Seimo rinkimus, programomis pastebėjau, kad tik viena Darbo partija ryžtingai pareiškė nusiteikimą keisti esamą padėti ir siūlo sumažinti kandidatų į Seimą amžiaus cenzą iki 21 metų.
Vytautas Gapšys
