Prieš aštuonerius metus nusipirkę žemės sklypą mieste gimę ir augę Laima ir Justinas turguje ieškojo įdomesnių veislių vaismedžių. „Ne mes vieni tada sodmenis pirkome turguje, mugėse. Esame abu mokytojai, net negalėjome pamanyti, kad galime būti apgauti. Tačiau, kai vaismedžiai pradėjo derėti, pamatėme, kad auga ne tos veislės, kurias pirkome. Didelė dalis sodinukų net neprigijo“, – pasakojo rudeninės mugės metu užkalbinti sutuoktiniai. Ir šį kartą jie žvalgėsi, ką nusipirkti, bet rinkosi daug atidžiau, ilgiau bendravo su sodmenų prekeiviais. Sutuoktiniai tikino, kad dabar stengiasi pirkti iš patikimų augintojų. Pasak jų, verta paaukoti daugiau laiko ir atvažiuoti patiems į medelyną. Tada iš to medelyno darbuotojų vėliau galima pirkti ir mugėse.
Brangina savo vardą
UAB „Žagarės sodai“ generalinis direktorius Artūras Rozenbergas sakė, jog dažnokai tenka girdėti iš klientų, kad važiavo kelis šimtus kilometrų į medelyną, nes turguose nusipirko nekokybiškų sodinukų. „Pirko 3–4 veislių sodinukų, o medeliams pradėjus derėti paaiškėjo, kad visi vienos veislės arba pirko vienas veisles, o nusipirko kitas. UAB „Žagarės sodai“ išaugintais augalais prekiauja daug įmonių, privačių asmenų. Mes neprieštaraujame, kad jie naudotų mūsų vardą, jei didžiąją dalį jų parduodamo asortimento sudaro mūsų produkcija. Panašiai dirba ir kiti stambūs medelynai, nes vaismedžių prekybos sezonas labai trumpas ir prekiauti patys visur – visuose rajonuose, turguose, mugėse – neįstengia niekas“, – aiškino pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad ant kiekvieno jų ar kito savo vardą branginančio medelyno parduodamo vaismedžio sodinuko yra prisegtas laminuotas augalo pasas. Jis, pasak A.Rozenbergo, vadinamas „pasu“ todėl, kad jame nurodyti svarbiausi duomenys apie augalą ir augintoją. Pažymėtina, kad daugeliui vaiskrūmių, taip pat lazdynams, riešutmedžiams augalo pasai nereikalingi, prie jų segamos tik laminuotos etiketės.
Svarbūs duomenys
„Jei norite įsigyti tikrai mūsų medelyne išaugintų vaismedžių, dėmesį reikėtų atkreipti į augalo pase esantį užrašą, kuriame nurodytas UAB „Žagarės sodai“ registro Nr. 000112-03-AA-IA Lietuvos fitosanitariniame registre. Visi legalūs Lietuvos medelynai yra registruoti šiame registre ir turi savo registro numerį, kuris niekada nesikeičia, – pabrėžė A.Rozenbergas. – Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) interneto svetainėje adresu http://195.182.68.146/ galima pasitikrinti, ar medelynas yra įtrauktas į registrą. Jame esantys medelynai yra kasmet po keletą kartų tikrinami VAT specialistų dėl pavojingų augalų ligų ir kenkėjų, kontroliuojamas auginamų veislių asortimentas, kiekiai, kokybė, sodinukų pardavimo apskaita. Šiame registre privalo registruotis ir prekiautojai.“ Medelyno vadovas perspėjo, kad jeigu ant vaismedžio nėra augalo paso su nurodytais išsamiais duomenimis, augalai tikrai yra ne iš verslinių medelynų.
Nėra ko slėpti
Kiekvienam didmeniniam pirkėjui, kuris perka sodinukus tam, kad vėliau parduotų, pramoniniuose medelynuose išrašoma PVM sąskaita faktūra. Joje nurodyta, kiek ir kokių augalų pirkėjas įsigijo, visi medelyno ir pirkėjo rekvizitai. „Jei pardavėjas skelbiasi, kad prekiauja UAB „Žagarės sodai“ ar kito medelyno sodinukais, reikalaukite parodyti PVM sąskaitą faktūrą. Sąžiningam pardavėjui nėra ko slėpti ir jis suinteresuotas išsklaidyti bet kokias pirkėjo abejones. Jei tokios sąskaitos nėra, augalai tikrai ne iš mūsų medelyno“, – tikino pašnekovas.
Jis patarė atidžiai pažiūrėti, kokie augalai išvardyti sąskaitoje ir kokiais iš tikrųjų prekiaujama, ar bent apytikriai sutampa asortimentas ir kiekiai. Jei sąskaitoje nurodyta 50–60 vnt. augalų, o pardavėjas apsikrovęs keliais šimtais sodinukų, akivaizdu, kad dalis augalų įsigyta kažkur kitur. Kai kurie nesąžiningi pardavėjai naudoja tokį triuką: nusiperka dalį augalų legaliame medelyne, „kad turėtų popierius“, tačiau didžiąją dalį augalų pardavinėja neaiškios kilmės.
Svarbu, kad pigu
Paklaustas apie augalus iš Lenkijos, A.Rozenbergas sakė, kad prekyvietėse jų iš tiesų yra daug ir jokiu būdu negalima teigti, kad visi jie blogi ir nekokybiški. Tačiau įsigyjant kaimyninės šalies sodmenų, irgi reikėtų kai ką žinoti. „Bet kuris rimtas Lenkijos medelynas, ypač eksportuodamas į kitą šalį, išrašo tuos pačius dokumentus: augalų pasus, sąskaitas faktūras, važtaraštį (CMR). Vadinasi, šis medelynas taip pat nuolat tikrinamas, jame nėra pavojingų augalų ligų. Tai ypač pasakytina apie obelis, kriaušes, gudobeles ir kitus pavojingos ligos – bakterinės degligės – nešėjus, nes tik labai nedaug Lenkijos medelynų turi teisę eksportuoti šiuos augalus į Lietuvą. Bėda ta, kad didžioji dalis vaismedžių iš Lenkijos yra įvežami nelegaliai, nupirkti bet kur ir bet kaip, kad tik būtų pigesni“, – apgailestavo pašnekovas. Jis sakė, kad tik nedidelė dalis Lenkijoje auginamų veislių yra tinkamos Lietuvos klimatinėms sąlygoms. „Nors Lenkija – Lietuvos kaimynė, bet didžiojoje jos teritorijos dalyje klimato sąlygos yra daug švelnesnės negu mūsų šalyje ir todėl Suvalkų regione Lietuvos pasienyje pramoninės sodininkystės beveik nėra. Lenkijoje augantiems populiarių veislių vaismedžiams šis regionas laikomas per atšiauriu. O Lietuvoje yra gerokai atšiauresnių regionų negu Suvalkai“, – priminė medelyno vadovas.
Gražus nebūtinai skanus
Lenkijos medelynai, pasak A.Rozenbergo, daugiausia augina pramoninių veislių vaismedžių, kurių dauguma visiškai netinka mėgėjiškai sodininkystei ir auginti mūsų šalies klimato sąlygomis. „Pramoninių veislių vaismedžiai greitai ir gausiai dera, jų vaisiai gražūs. Juos galima ilgai laikyti sandėliuose, tačiau dažniausiai pramonines obelis ar kriaušes reikia dažnai purkšti nuo ligų. Rekomenduojamas purškimų skaičius gali būti 10–15–20 kartų per sezoną. Šiuos vaismedžius dažniau nei kitus reikia genėti ir formuoti, tvirtinti atramas, dažniau tręšti“, – aiškino pašnekovas. Pasak jo, būtent tokių abejotino skonio vaisius vedančių vaismedžių Lenkijoje galima nusipirkti pigiai ir daug, vėliau prisegti įvairių lietuviškų etikečių ir „padaryti gerą biznį“. Todėl, norintys įsigyti tinkamų ir vertingų veislių turėtų būti labai atidūs.
Artūro Rozenbergo patarimai perkantiesiems sodmenis
Jūsų neapgaus, jei atkreipsite dėmesį į tai, kaip atrodo vaismedžiai. Skirtingų veislių vaismedžiai, net kai yra be lapų, dažniausiai stipriai skiriasi ūgiu, kamieno ir šakų storumu, lankstumu, šakų suaugimo su kamienu kampu, žievės spalva, jos storumu, tekstūra, pumpurų dydžiu, forma, jų skaičiumi kekėje. Visiškai nebūtina žinoti individualius kokios nors veislės požymius, nes jeigu pardavėjas sodinukus su labai panašiais požymiais pateikia kaip kelių skirtingų veislių, geriau iš tokio pardavėjo nepirkti.
Neklauskite pardavėjo, ar jis turi konkrečiai jums reikalingos veislės sodinukų, o klauskite kokių veislių slyvų, vyšnių ir rudeninių obelų jis turi. Bet koks patyręs pardavėjas per kelias akimirkas išvardys veisles, kurias jis turi, ir tada aiškiai žinosite, ar tarp jų yra jums reikalinga.
Jei ant kiekvieno medžio iš anksto yra prisegtas augalo pasas, vien pasižiūrėjus galima sužinoti, kokios veislės parduodamos. Jeigu norimos veislės etiketė prisegama prie vaismedžio tik jums pasidomėjus apie ją, labai didelė tikimybė, kad nusiperkate tik etiketę, o ne norimos veislės sodinuką. Pirkėjo visiškai neturėtų jaudinti pasiteisinimai, kad „etiketės brangios, nespėjome visų surašyti, prisegti“.
Stenkitės pirkti iš pardavėjų, kurie pateikia apie save kuo daugiau informacijos. Tai ne tik mobiliojo telefono numeris, bet ir adresas, kur kreiptis, jei iškiltų klausimų arba pretenzijų.
