Lietuvoje kasmet įregistruojama 100–130 faktų dėl mažamečių seksualinio išnaudojimo. Ne visi tokie tyrimai pasiekia teismą, mat pritrūkstama įrodymų, arba kaltinamasis laimi teisme dėl to paties. Būna, kad bausmės išvengia kaltintas asmuo, įrodęs, jog lytiniu nusikaltimu kažkas palaikė jo rūpestingą globą mažamečiu. Tad kur yra riba tarp tokios globos ir nusikaltimo?
Daugiausia – artimoje aplinkoje
Net jeigu policijos įstaigos ir žiniasklaida paskelbia ne apie visus įtariamus lytinius nusikaltimus prieš mažamečius ir nepilnamečius, už galvos griebtis reikia, nes skaičiai pribloškiantys. Policijos departamento duomenimis, vien per 7 šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruoti 44 vaikų išžaginimai, 35 seksualiniai vaikų prievartavimai, 36 mažamečių tvirkinimai.
Anot teisėsaugininkų, ir anksčiau tokių nusikaltimų būdavo daug, tik jie nebuvo taip viešinami. Galbūt todėl atrodydavo, kad lytinis mažamečių išnaudojimas – retas išsigimimas. Užtat pastaruoju metu vis labiau peršama mintis, jog tokie įvykiai – kone kasdienybė.
Šiurpu, tačiau dar pernai tuometinė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, atlikusi detalią tokių istorijų analizę, paskelbė, kad dažniausiai vaikai seksualinę prievartą patiria savo artimoje aplinkoje – tikrų tėvų, senelių, brolių, sugyventinių, dėdžių, kaimynų... Tų žmonių, su kuriais dažniausiai bendrauja, kuriais labai pasitiki.
Kauno pedofilijos skandalo įtaka?
„Akistatos“ pašnekovai teigė manantys, kad per pastaruosius metus daugiau lytinių nusikaltimų prieš mažamečius užfiksuota ir dėl vadinamojo Kauno pedofilijos skandalo įtakos.
Štai Klaipėdos rajono pensininkas, įtariamas tvirkindavęs mažametę giminaičių globotinę, įkliuvo, kai globos įstaigos, kurioje nuolat gyvena mergaitė, darbuotojai, paskatinti Kauno pedofilijos skandalo, pernai rudenį ėmė dažniau kalbėti su savo auklėtiniais lytinio išnaudojimo tema. Tuomet dvylikmetė ir prasitarė, kad pensininkas ją yra prievartavęs ne vieną kartą ir prigrasinęs niekam nesipasakoti.
Ilgametė Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė Nijolė Popierienė taip pat teigė pastebėjusi, kad po didžiulio visuomenės atgarsio sulaukusių porų skyrybų ir liūdnų vaiko dalybų istorijų – klaipėdietės Ingos Rinau ir buvusio jos sutuoktinio vokiečio, Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės – tokių kovų banga „pavyzdžiu“ nusirito ir per kitus rajonus. „Negana to, kad poros nesugeba taikiai išsiskirti ir vienas kitam kerštaudami neleidžia matytis su vaiku, vienas kitą apipila kaltinimais, įaudrinti gyventojai dabar tik ir mato aplinkui vien pedofilus. Vaikų motinos skundžia savo vyrus, seneliai įtarinėja buvusius žentus...“
Išteisintas kaltintasis: „Aš – tik rūpestingas tėvas“
Išties „Akistata“ žino neseną faktą, kai neperspektyviu vadintas tyrimas dėl tvirkinimo, kalbama, buvo nenutrauktas tik dėl to, jog D. Kedžio skandalo įtakoti teisėsaugininkai pradėjo visur matyti pedofilus.
Kalvarijos krašto gyventoja kreipėsi į vietos policiją dėl įtariamo dukrelės (4 m.) tvirkinimo – įskundė jos tėvą Darių P. (38 m.), buvusį savo sugyventinį. Anot moters, Darius P. „glamonėjo, laižė dukrelę, lietė intymias kūno vietas“.
Tyrimas buvo „baltais siūlais siūtas“, nes pareigūnai nesurinko įrodymų, pagal kuriuos bylą būtų galima atiduoti į teismą.
Po kiek laiko, jau nuskambėjus istoriniams šūviams Kaune, Kalvarijos policininkai neslėpė, kad tyrimą suaktyvinti ir užbaigti jiems liepę prokurorai. Įdomiausia, kad ir tie patys prokurorai, kalbinti „Akistatos“, prasitarė, jog „teisėjui bus sunku apkaltinti mažametės tėvą – nėra už ko neginčijamai užsikabinti“. Tačiau byla į teismą nukeliavo.
Marijampolės teisme kaltintas Darius P. triumfavo – buvo išteisintas. Tokio nuosprendžio mergaitės mama, pareiškėja, nebeskundė. Na, o vyrą kaltinę prokurorai savo, kaltintojų, pareigą atliko iki galo – išteisinamąjį nuosprendį apskundė Kauno apygardos teismui (čia skundas dar laukia savo eilės). Ar tik, kaip sakoma, dėl akių apskundė, ar tikėdamiesi savo pergalės, „Akistatai“ niekas iš Marijampolės prokurorų neatskleidė. Ir suprantama – juk kenktų sau.
O Darius P., neigdamas savo kaltę, kategoriškai tvirtina, kad buvusi sugyventinė jį tik apkalbėjo kerštaudama. Jis sako nesuprantąs, kaip galėtų išmaudyti ir apšluostyti mergaitę jos neapnuoginęs ir nepalietęs – juk jis vienišas tėvas. O ir kaip neprisiliesti prie jos tualete, kaip atstumti mažylę, prigludusią lovoje prieš miegą, ir kaip nuslėpti nuo dukrelės savo nuogą krūtinę, jeigu ši mažylė – tėvo kasdienio gyvenimo dalis...
...........................................
Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vadovas Kęstutis JASAITIS:
– Taip, nustatyti ribą tarp tėvo, senelio ar vyresnio brolio rūpesčio mažamečiu, globos juo ir lytinio nusikaltimo yra nelengva. Atrodo, prigyvenome tokius laikus, kai bet kurį tėvą, ant kurio kelių vakarodamas mažametis jo vaikas ramiai padėjo galvą, galima įtarti pedofilija. Arba – senelį, po bendrų maudynių rūpestingai apšluostantį mažamečių anūkų nuogus kūnus.
Kasdienėje buityje nuolat atliekamos funkcijos, kurias vadiname buitine priežiūra – nuo vaiko kūdikystės. Ir tai yra normalu. Bet nė vienas toks rūpestingas asmuo negali būti apsaugotas nuo kaltinimų dėl mažamečių tvirkinimo, jeigu artimoje aplinkoje nėra pasitikėjimo vienas kitu ir tvyro nesantaika, priešiškumas. Tada savo darbo imasi teisėsaugininkai ir ekspertai. Nuo jų profesionalumo priklauso tokių istorijų baigtys.
Jeigu prie vaiko nuogo kūno liestasi atliekant, sakyčiau, buities ritualą – prausiant, šluostant, perrengiant, tai koks gi čia nusikaltimas? O jeigu tas ritualas atliekamas suaugusiajam žavintis nuogu vaiko kūnu, siekiant artumo ir lytinio pasitenkinimo, siūlant vaikui malonius sandėrius „tau už tai duosiu“, tada – nusikalstamas lytinis potraukis.
Ištirti tokius nusikaltimus nelengva (ištiriama apie 80 procentų), nes ant aukos glamonėto kūno paprastai nelieka jokių žymių, apkaltintasis viską neigia, o auka neretai baiminasi, sutrinka. Na, tikrai lengviau ištirti, kai, sakykime svetimas suaugęs asmuo maudo ir apšluosto 14 metų paauglę, o ne 4–5 metukų mergaitę.
Paramos vaikams centro (Vilnius) psichologė Ieva DANIŪNAITĖ:
– Mažamečių seksualinio išnaudojimo atvejų ir buvo, ir yra daug. Skatiname visuomenę pranešti tokius faktus, raginame netylėti ir pačias aukas. Žmonės aktyviai šviečiami šia tema, nes lytinę prievartą patyręs asmuo gali būti nelaimingas visą gyvenimą, gali sėti susikaupusią neapykantą ir dauginti negatyvias emocijas. Ypač – lytiškai išnaudotieji vaikystėje. Jie patiria didžiulį sukrėtimą.
Kad nereikėtų svarstyti, ar padarytas lytinis nusikaltimas (siekiant seksualinio pasitenkinimo), ar tik išreikštas suaugusiojo rūpestis mažamečiu (į vaiko poreikius nukreipta jo priežiūra ir globa), reikia žinoti, jog sveikas vaikas jau nuo 5 metų gali savimi pasirūpinti buityje – tualete, vonioje, persirengdamas. Taip pat – vienas miegoti. To tėvams reikia siekti – be to, mokant nuolat diegti, kad prie vaiko nuogo kūno ir intymių vietų niekas neturi liestis.
Paprastai vaikas, kai tik suvokia apie lyčių skirtumus, pats vieną dieną pasako tėvams, kad, pavyzdžiui, maudysis vienas, arba pradeda dangstytis kūną, vengti net mamos ar tėčio akių. Reikia gerbti vaiko privatumą. Tik gal ne visi vaikai išdrįsta tai pasakyti.
Dar galiu akcentuoti, kad vaikai yra labai patikimi liudininkai – labai svarbu jų klausytis. Dažniau tai geriausiai daro specialistai, jeigu tik kilę kokių nors įtarimų dėl nusikaltimo.
Irena ZUBRICKIENĖ
