Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Va , kaip pirštu į akį. Tik šeima duoda teisingą demokratiją,todėl ji ir ardoma jau daug metų visokiomis žmogaus teisėmis ,ir paleistuvystėmis. Kad vietoj demokratijos būtų anarcija.
Kol nera nei rinkeju paprociuose ir samoneje, nei renkamuju tiesos sntykiu troskimo. Juk tevyne, kaip pilieciu visuomenes jungtis imanoma einant visiems tiesos keliu. Tiesa gi grindziama darbu ir kokybiska drabo produkcija, kuria gamina kiekvienas ar butu darbininkas ar verslininkas ar politikas Demokratijos pamatas funkcionali seima,gyvenanti savo saugiuose namuose. Tik seima sukuria tiesos santykiu iprocius. Tamsta vis dar galvoji, kad Lietuvoje kas nors pasikeis jei orkestras suses kitaip J.z
Kada tave su visais keiksmais pasiųs priverstinam poilsiui?
Varganas žmogeli
Svarbu ne tai ką tu parašei, bet tai, ką aš žinau apie tave. Kiek kartų kiši savo dvoką, tiek kartų gausi atgal. Alfa.lt portalo komentarų skiltis pavertei išmatų duobe, tikėsimės, jog Balsas.lt taip stipriai nenusmuks.
Pačiam galvelėje ne visai tvarka. Verda košė, pliurpi be ryšio nesąmones. Savo dėmesio objektu pasirink ką iš psichoneurologinės. Geriausia - ten pasitikrinti ir atsigulti poilsiui - nuo apnikusių "genialių" minčių atsikratyti. Sėkmės kovoje su haliucinacijomis.
Pastaruoju metu atsiranda labai sveikintina tendencija - rašyti ne tik apie tai kas bloga, bet ir kaip viską pakeisti. O straipsnis geras ir su jame išsakytomis mintimis aš pilnai sutinku.
Galėčiau pasijuokti ir aš, bet kas iš to, kaip buvai kretinu pirstelėjusiu trulike ir pasmirdusiu ant visos Lietuvos, taip tebesmirdi iki šiol. Kad ir kuo beprisistatytum: Rimantu, Odeta, Sėlių, Tomu J., Alytiškiu, rinkėja iš Kauno, Jonu (žydų „gerbėju“), Pikaso „draugu“, tiražuojančiu jo komentarus po visus portalus ir t.t., ir t.t. — savo debilumo nepaslėpsi.
O dabar dar ir jedinstvininko prigimtis išlindo. Pradeda aiškėti, kodėl taip nekenti Lietuvos ir ypač prof. Landsbergio. Būdamas beraščiu, riboto proto, o gal net psichiniu ligoniu (nelabai svarbu), nežinai kai kurių elementarių dalykų. Vieninteliai, kurie šaiposi iš vienos pagrindinių afrikiečių kalbų „svahili“ — yra lenkai. Šiuo metu tai madingiausias pasišaipymas Lenkijoje: ką nors išvadinti papuasu, kalbančiu svahilio kalba.
(čia jau ne tau trulikų liūte) Tarp kitko, tenka ir lietuviams, ypač pastaruoju metu, po Konstitucinio teismo sprendimo. Lietuviai taip vadinami papuasais, rašančiais lenkiškas pavardes svahiliškai.
Galima pastebėti vieną svarbią detalę - A.Kulakauskas sąmoningai spekuliuoja masėse įsitvirtinusia (įtvirtinta) nuomone, kad visa ko blogybė yra "balsavimas už sąrašus". Pažymėtina, kad A. Kulakauskas net nesistengia atskleisti viso "lietuviškojo balsavimo už sąrašus" unikalumo, jo ypatumų ir skirtumų nuo europietiškų sąrašinių sistemų, kad ir Suomijos.
Autorius remiasi naivia, loginiu keliu nepaaiškinama ir todėl absurdiška prielaida, jog pakeitus žaidimo taisykles ( visai atsisakius ar perpus sumažinus sąrašinio balsavimo apimtį ), savaime išnyks pats aptariamasis objektas - partijų tikslas rinkimuose laimėti kuo didesnį mandatų kiekį. Visiškai aišku, kad šio tikslo puikiausiai galima siekti tiek sąrašų, tiek atskirų iškeltų kandidatų dėka.
Žaidimo taisyklių keitimas visada turi aiškius motyvus. Vienas dalykas, kai siekiama padidinti didžiųjų partijų šansus, įvedant vienmandates apygardas. Pseudodemokratinė retorika ( čia kartais nepasigėdijama net demagogiškai "pakovoti" už nepartinių ir bendruomenių teises ) gali teapgauti tik "runkelius".
Kitas dalykas - kai ieškoma geresnių žaidimo taisyklių kitais motyvais: suvienodinti įvairaus kalibro "žaidėjų" galimybes, suteikti šansą nepartiniams, suteikti rinkėjams realią kandidatų pasirinkimo galimybę sąrašų viduje. Jau įsitikinome, kad A.Kulakausko motyvai yra tiesiog padidinti išrinkimui būtinas kvotas stambiųjų naudai.
Atskira kalba apie galimybę daugiamandatėse apygardose atsisakyti sąrašų. Politologas A. Kulakauskas puikiai žino demokratinio pasaulio patirtį, kad tai įmanoma tik pasirinkus kurį nors Perduodamojo Balso sistemos variantą ( visi jie - pakankamai komplikuoti, tačiau verti dėmesio ). Visi kiti "nesąrašiniai" daugiamandačiai variantai yra arba blogi ( Single Non-Transferable Vote ), arba labai blogi ( Limited Vote ), arba katastrofiškai blogi ( Bloc Vote ) - blogėja tuo labiau, kuo daugiau vienos partijos kandidatų rinkėjui leidžiama palaikyti. Leidžiant "palaikyti" visus vienos partijos kandidatus, lengvai laimi visi kurios nors partijos kandidatai.
Įdomiausia, kad politologas A. Kulakauskas tikrai žino visas šias peripetijas. Įtariu, kad jis net suvokia, kokias būdais efektyviausiai būtų pagydyta mūsų rinkimų sistema demokratijos pusėn. Kol kas mes girdime jo patarimus priešinga kryptimi.
Autorius remiasi naivia, loginiu keliu nepaaiškinama ir todėl absurdiška prielaida, jog pakeitus žaidimo taisykles ( visai atsisakius ar perpus sumažinus sąrašinio balsavimo apimtį ), savaime išnyks pats aptariamasis objektas - partijų tikslas rinkimuose laimėti kuo didesnį mandatų kiekį. Visiškai aišku, kad šio tikslo puikiausiai galima siekti tiek sąrašų, tiek atskirų iškeltų kandidatų dėka.
Žaidimo taisyklių keitimas visada turi aiškius motyvus. Vienas dalykas, kai siekiama padidinti didžiųjų partijų šansus, įvedant vienmandates apygardas. Pseudodemokratinė retorika ( čia kartais nepasigėdijama net demagogiškai "pakovoti" už nepartinių ir bendruomenių teises ) gali teapgauti tik "runkelius".
Kitas dalykas - kai ieškoma geresnių žaidimo taisyklių kitais motyvais: suvienodinti įvairaus kalibro "žaidėjų" galimybes, suteikti šansą nepartiniams, suteikti rinkėjams realią kandidatų pasirinkimo galimybę sąrašų viduje. Jau įsitikinome, kad A.Kulakausko motyvai yra tiesiog padidinti išrinkimui būtinas kvotas stambiųjų naudai.
Atskira kalba apie galimybę daugiamandatėse apygardose atsisakyti sąrašų. Politologas A. Kulakauskas puikiai žino demokratinio pasaulio patirtį, kad tai įmanoma tik pasirinkus kurį nors Perduodamojo Balso sistemos variantą ( visi jie - pakankamai komplikuoti, tačiau verti dėmesio ). Visi kiti "nesąrašiniai" daugiamandačiai variantai yra arba blogi ( Single Non-Transferable Vote ), arba labai blogi ( Limited Vote ), arba katastrofiškai blogi ( Bloc Vote ) - blogėja tuo labiau, kuo daugiau vienos partijos kandidatų rinkėjui leidžiama palaikyti. Leidžiant "palaikyti" visus vienos partijos kandidatus, lengvai laimi visi kurios nors partijos kandidatai.
Įdomiausia, kad politologas A. Kulakauskas tikrai žino visas šias peripetijas. Įtariu, kad jis net suvokia, kokias būdais efektyviausiai būtų pagydyta mūsų rinkimų sistema demokratijos pusėn. Kol kas mes girdime jo patarimus priešinga kryptimi.
Beje, norint teikti ekspertinius siūlymus rinkimų sistemų klausimais, reikia ne tik istorinių žinių, bet ir matematinių skaičiavimų. Kitaip tiesiog neįmanoma numatyti, koks bus rinkėjų ir politikų elgesys toje rinkimų sistemoje, todėl neįmanoma argumentuota diskusija rinkimų klausimais.
Deja, kol kas man susidarė įspūdis, kad p.Kęstutis Masiulis ir p.Antanas Kulakauskas nėra nagrinėję savo siūlomų sistemų veikimo ir jų ilgalaikio poveikio visai politinei sistemai. O gal toks poveikis šiandien yra mūsų politinio ir kultūrinio elito tikslas?
Deja, kol kas man susidarė įspūdis, kad p.Kęstutis Masiulis ir p.Antanas Kulakauskas nėra nagrinėję savo siūlomų sistemų veikimo ir jų ilgalaikio poveikio visai politinei sistemai. O gal toks poveikis šiandien yra mūsų politinio ir kultūrinio elito tikslas?
Sveikinu Stepa uz tiesos gynima.Kulakauskis kaip mokslininkas nieko nereiškia. Neparašes jokios mokslines studijos. Konjunkturos didvyris. Tokie pat "mokslininkai" prieš ji lenkiasi.
REKLAMA
REKLAMA
Kad demokratija nebūtų tik renkamos valdžios savivaliavimas (1)