Oro temperatūrai nukritus žemiau nulio, galvos skausmu dyzelinius automobilius turintiems žmonėms tampa kuro kokybė bei transporto priemonės techninė būklė. Jau rudenį reikėtų susirūpinti automobilio profilaktika: pakeisti kuro filtrus, pasirūpinti akumuliatoriumi, pakeisti tepalus, o vasarinius degalus – pritaikytais žiemai.
„Dyzelinio kuro kokybė itin svarbi sklandžiam automobilio darbui: kuo tokiame kure mažiau klampių medžiagų – parafinų, tuo lengviau užsikuria ir dirba variklis, – sako UAB „Lukoil Baltija“ Tiekimo ir rinkos tyrimų grupės vadovas Saulius Navickas. – Net ne itin žemoje temperatūroje dyzeline pradeda kristalizuotis parafinai, kurie gali užkimšti degalų filtrą, degalų tiekimo vamzdelius, purkštukus ir sutrikdyti variklio darbą, todėl žiemą naudojamas kitokių charakteristikų, minusinei temperatūrai pritaikytas dyzelinis kuras, dar vadinamas arktiniu.“
Dažnai žmonės griebiasi „liaudiškų“ priemonių, siekdami sutaupyti ir išvengti parafinų kristalizavimosi, viena jų – į dyzeliną įpilti iki 10 proc. benzino arba tepalų, kad pastarieji apsaugotų dyzeliną nuo sustingimo, bet automobilių specialistai to daryti nepataria.
„Tiek benzinas, tiek alyva skiriasi nuo dyzelino klampumu (benzinas turi mažesnę, o tepalas didesnę klampą negu dyzelinas). Klampesnis dyzelinas geriau sandarina ir tepa sujungimus, tačiau sunkiau prasikošia pro valymo filtrus, mažiau klampus dyzelinas – atvirkščiai. Labiau stingsta klampesni degalai, todėl padidėja parafino kristalų susidarymo tikimybė esant žemai aplinkos temperatūrai, – sako VGTU Automobilių transporto katedros docentas Jonas Matijošius. – Dyzeliniame variklyje degusis mišinys ruošiamas aukštoje temperatūroje, todėl dyzelinas su benzino „priedu“ greičiau išgaruoja ir atsiranda geresnės galimybės susidaryti degiajam mišiniui, dyzelinas su tepalų „priedu“ nespėja išgaruoti ir sudegti, todėl variklis tampa neekonomišku, daugėja išmetamų dūmų, daugiau nuodegų susikaupia degimo kameroje.“
Pasak docento, degalų sudėtis labai svarbi variklio paleidimui žiemą: jeigu dyzelinas yra su lengvesniu priedu (benzinu), variklis paleidžiamas greičiau, bet jeigu sudėtis pasidaro per „lengva“, blogėja degimo procesas, variklis trankiau dirba ir labiau dyla. Įpylus sumaišytų degalų į seno dyzelinio automobilio baką ir pavažinėjus porą kartų, gali nieko ir nenutikti, bet naujiems, technologiškai pažangiems dyzeliniams varikliams toks eksperimentas gali baigtis liūdnai.
„Lukoil Baltija“ nuo lapkričio antros pusės parduodamas arktinės specifikacijos 1 klasės dyzelinas turi du pagrindinius žematemperatūrinius rodiklius: ribinio filtruojamumo temperatūrą (ne aukštesnė negu minus 22 laipsniai) ir susidrumstimo temperatūrą, kuri ne aukštesnė nei minus 16 laipsnių. Oro temperatūrai nukritus dar žemiau, numatomas ir 2 klasės dyzelino tiekimas, kurio drumstimosi temperatūra – ne aukštesnė, negu minus 22 laipsniai, o ribinė filtruojamumo – ne aukštesnė negu minus 32 laipsniai šalčio.
