Birželio 12–13 d. vyksiančios Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) XVII tarptautinės konferencijos išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje asociacijos atstovai išreiškė susirūpinimą, kad dėl valstybės politikos populiari kabelinių televizijų paslauga – internetas – gali tapti ne pridėtine verte vartotojui, o jo asmeninių laisvių suvaržymu.
„Šių metų konferencijos tema – „Internetas – iššūkiai ir galimybės“, tačiau akivaizdu, kad interneto paslaugų teikėjams, tarp jų ir kabelinės televizijos operatoriams, kilsiantys iššūkiai gali nusverti visas ateities galimybes, – sakė LKTA prezidentė Vaiva Žukienė. – Jau anksčiau valstybės institucijos svarstė galimybę įpareigoti interneto paslaugų teikėjus apriboti vartotojų prieigą prie azartinių lošimų portalų internete, o dabar vėl norima grįžti prie šios idėjos realizavimo.“
Pasak V. Žukienės, LKTA puikiai suvokia azartinių žaidimų internete potencialią grėsmę ir jokiu būdu nepropaguoja žalingų pomėgių, tačiau ketinami įvesti azartinių žaidimų įstatymo pokyčiai būtų tik problemos perkėlimas ant su šia veikla nesusijusio verslo pečių ir taip supriešinti interneto paslaugų teikėjus su interneto paslaugos vartotojais.
„Azartinius žaidimus internete organizuojančios užsienio bendrovės dažniausiai yra visiškai legalios (dauguma jų yra ES valstybių lošimų organizatoriai), o blokuoti vartotojus, kad jie negalėtų dalyvauti jų organizuojamuose žaidimuose, atrodo kaip kova su vėjo malūnais, – sakė kabelinės televizijos asociacijos prezidentė. – Bandymas įpareigoti interneto paslaugų teikėją blokuoti prieigas ir panašiai – labai prasta tendencija. Jei bent teoriškai (nes praktiškai tai neįmanoma) pavyktų tai padaryti, galbūt ateitų eilė blokuoti ir kitą internetu pasiekiamą informaciją, kuri pasirodytų netinkamos valdžios institucijoms. Nemanau, kad tai teisinga filosofija, bent jau verslo prasme. Interneto paslaugų teikėjai neturėtų kištis į šią klientų komunikaciją. Atmetant visus teisinius niuansus, privataus juridinio asmens kišimasis į kito asmens komunikavimą yra labai žalinga praktika. Sprendimas galėtų būti labai paprastas ir naudingas valstybei – internetinių lošimų santykius reguliuoti per finansinius instrumentus, t.y. riboti nepageidaujamų lošimų atsiskaitymus, taip sutrikdant šiuos lošimus. Juk iš esmės šiuo įstatymu to ir siekiama – apmokestinti tokius azartinius žaidimus internete. Tai būtų ir finansinis stabdis tam tikroms amžiaus ar socialinėms grupėms, ir galimybė per mokesčių mokėtojo identifikavimą stebėti, kas, kur ir ką žaidžia.“
