Kai pasaulį apėmęs visuotinis lieknėjimo vajus, darosi smalsu, ką savo vaikams apie mitybos principus aiškina jų garsūs tėveliai - ar tenkina visus atžalų norus ir pageidavimus, o gal itin kruopščiai seka jų valgiaraštį.
Aiškinti nereikia, ką valgyti
Verslininkei Jolantai Mikalajūnienei savo septyniolikmetės Indrės mokyti nereikia: „Su dukra panašių problemų niekada neturėjau, nes ji labai gerai žinojo, ką nori valgyti. Pastebėjau, kad Indrė dabar labiau domisi produktais, atidžiau renkasi maistą ir seka, ką valgyti, o ko ne. Tačiau nevengia ir nesveiku maistu vadinamų mėsainių ar picų, nes vaikams yra labai patogu ir skanu valgyti tokį maistą. Tačiau aš pati tokio nesveiko maisto nevalgyčiau ir dukters neskatinčiau to daryti. Tai man daugiau reikia kasdien suvalgyti kokį pyragaitį“. (Juokiasi.)
Pavyzdys rodomas šeimoje
Aktorė Eglė Jackaitė, auginanti trylikametį sūnų ir neseniai susilaukusi antrojo vaikelio, įsitikinusi, kad už bet kokias kalbas svarbesnis vaikui rodomas tėvų pavyzdys: „Aiškink neaiškinęs, tačiau vaikas viską mato, kaip yra šeimoje, todėl stengiamės maitintis daugmaž taisyklingai, specialiai nepirkti saldumynų ir bulvių traškučių. Daugelį iš šeimos perimtų įpročių vėliau jis atsineš į savo sukurtą šeimą. Bulvių traškučiai - tik ypatingomis progomis ir paprastai ne iš mano rankų. Na, nebent grįžtu iš ilgos kelionės ir žinau, kad sūnų tai labai pradžiugintų. Kitas dalykas - nuo vieno kito karto nieko neatsitiktų, svarbiausia jausti saiką. Jokūbas maitinasi gana sveikai. Jis jau yra trylikametis berniukas, todėl turi žinoti, kad ne viskas turi būti jam padėta, juolab atsiradus mažyliui. Daug ką gali ir pats pasiruošti. Kartais jis ir mane palepina savo firminiu patiekalu”.
Saldumynai - palepinimas
Drabužių dizainerė Viktorija Jakučinskaitė savo dukteris Veroniką (4 metai) ir Ievą Mają (1 metai ir 3 mėnesiai) ketina mokyti sveikos gyvensenos: „Kai dukros šiek tiek paaugs, raginsiu sportuoti ir aiškinsiu joms apie sveikos mitybos įpročius, nes prižiūrimas žmogaus kūnas yra ne tik gražus, bet ir sveikas. Savo dukreles palepinu saldumynais, nes jie turi ir žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Tačiau Švedijoje gyvenantys giminaičiai saldumynų savo vaikams duoda tik kartą per savaitę, nežinau, ar tai yra labai gerai”.
Draudimais nieko nepasieksi
Dainininkė Sati savo sūnums Arijui (7 m.) ir Ąžuolui (4 m.) skiepija vegetariškos mitybos principus, stengdamasi įsiklausyti į savo vaikų norus ir poreikius:
„Daugelis žmonių, rinkdamiesi maistą, pataikauja savo juslėms, neatsižvelgdami į tai, ko iš tikrųjų reikia jų organizmui ir kokios gali būti to pasekmės. Jeigu vaikus maitinu pagal vienokius ar kitokius mitybos principus, stengiuosi įsiklausyti į jų norus ir aiškiai argumentuoti, kodėl mums reikalingas būtent toks maistas. Kartais abiem sūnums ruošiu atskirus patiekalus, nes jų poreikiai, kaip ir asmenybės, skiriasi.
Kartais būna, kad grįžę į namus sūnūs domisi, kodėl kiti vaikai valgo tuos produktus (tarkim, mėsą, žuvį ar kiaušinius), kurių jie nevalgo. Tokiais atvejais pirmiausiai paklausiu, ar jie to nori paragauti, ar jiems paprasčiausiai įdomu. Vaikai dažniausiai tiesiog nori viską sužinoti, todėl esminis dalykas augančiam vaikui yra bendravimas. Visuomet stengiuosi atsakyti išsamiai, ne vaikiškai, bet kuo aiškiau. Daugelis suaugusiųjų nuvertina vaiko norą suprasti, tačiau vaikams klausimai savaime neatsiranda - jie juos išjaučia, išmąsto, todėl yra verti kuo išsamesnio atsakymo. Esminė klaida būtų pateikti informaciją kaip sprendimą ar neginčijamą tiesą. Jokių išvadų. Tik atsakymai, kurie padeda mąstyti, jausti bei pačiam vaikui priimti sprendimus. Vyresnėlis labiau domisi informacija, o jaunėlis daugiau remiasi autoritetais, todėl labiau žiūri į brolį.
Vaikai, kaip ir suaugę, greičiau perima blogus nei gerus įpročius. Jie labai nori bulvinių traškučių, gazuoto limonado ir panašių nesveikos mitybos propaguojamų gaminių, todėl teko paprašyti ir senelių, kad tokio maisto jiems daugiau neduotų.
Draudimais nieko nepasieksi, sentimentais irgi nepaveiksi, nes vaikas jausis spaudžiamas. Stengiesi argumentuoti, kas jiems yra naudinga ir kokios gali jų laukti pasekmės, o ateityje jie patys atsirinks, ką valgyti. Jeigu norės, tikrai nedrausiu valgyti mėsos. Mano užduotis - apie mitybą ir jos principus suteikti kuo daugiau informacijos. Žinodami jie patys galės rinktis ir nepasikliaus visuotiniais poreikiais bei įpročiais.
Savaime sveikai maitinasi
Avalynės dizainerė Rūta Rimšelienė norėtų, kad jos penkiametis sūnus Ąžuolas valgytų daugiau: „Jeigu pamatyčiau, kad sūnus yra linkęs pilnėti, tai jam patarinėčiau mitybos klausimais, tačiau sūnus, priešingai, labai mažai valgo. Ypač vengia mėsiškų patiekalų, todėl su vyru jį raginame, kad apskritai ką nors valgytų. Iš mėsiškų produktų valgo tik koldūnus su mėsos įdaru, pieniškas dešreles ir kiniškai paruoštą vištieną su saldžiarūgščiu padažu. Tiesa, pripažįsta valgius, kurie paprastai nepatinka kitiems vaikams, tokius kaip pelėsinis sūris, žaliosios citrinos, įvairios sriubos ir košės, makaronai, - tad iš esmės jis natūraliai valgo labai sveiką maistą. Taip pat patinka sušis su kiaušiniais, morkomis ar agurkais ir krabų lazdelės. Sūnui stengiamės vietoj gazuotų gėrimų duoti virinto vandens, arbatos ar natūralių sulčių. Kartą sūnui pasakiau, kad jeigu nori, kad netroškintų, teatsigeria paprastos arbatos. Pabandė ir įsitikino.
Ąžuolas mėsainio nėra valgęs, o iš picų renkasi vegetariškąją „Margaritą”. Italijoje sužinojau, kad nuo „Margaritos” nesustorėsi, nes kaloringumą dažniausiai lemia riebūs padažai.
Saldumynai - mūsų šeimos problema. Apie tai kalbėjomės net su gydytoja, tačiau manau, kad jeigu organizmas jaučia jų poreikį, tai nereikėtų jų atsisakyti. Kad nenukentėtų sūnaus dantukai, ribojame čiulpiamų saldainių kiekį. Vasarą Prancūzijoje sūnui sučiulpus saldainį ir suvalgius ledų taip prisikankinome dėl jo dantukų, kad dabar ir jis pats supranta, prie ko gali privesti besaikis saldumynų vartojimas. Kaip alternatyvą stengiamės sūnui duoti daugiau sūrelių su šokoladu, pyrago su varške ir jogurto”.
