Vos prieš keturis mėnesius baigta rekonstruoti Joniškio sinagogų komplekso Raudonoji sinagoga jau graužiama pelėsinio grybelio, mediena pūva, nuo sienų krenta dažai.
Atstatyti sinagogą kainavo 1,8 milijono litų. Savivaldybės atstovai skėsčioja rankomis: nesilaikyta technologinių reikalavimų, bet spaudė terminai.
Sudėti milijonai
Atstatyti prieš beveik ketverius metus sugriuvusią Raudonają sinagogą kainavo 1 milijoną 800 tūkstančių litų.
Už šiuos pinigus pagaminti ir sudėti langai, durys, restauruoti pamatai, atstatyta rytinė siena, panaikintos pertvaros, sumūrytos sovietiniais metais.
Taip pat tvarkytas pastato vidus, pakeistos komunikacijos, inžineriniai tinklai, įrengtas šildymas ir vandentiekis, signalizacija.
Sinagogoje įrengus muziejų ketinta eksponuoti žydų paveldą. Šią vasarą čia vyko Žemės ūkio mokykloje organizuoto tarptautinio medžio drožėjų plenero dalyvių darbų paroda. Prieš keletą savaičių skambėjo Klezmerių muzikos festivalio koncertas.
Atėjusi pasiklausyti koncerto buvusi vyriausioji rajono paminklosaugininkė, dabar – Žagarės regioninio parko vyriausioji kraštotvarkininkė Giedrė Rakštienė negalėjo ramiai sulaukti renginio pabaigos. Specialistei akis badė statybinis brokas.
Ypač agresyvus pelėsis
„Raudonojoje sinagogoje užsiveisė kelių rūšių pelėsis: pilkasis, oranžinis, ypač agresyvus medienai – baltasis. Reikia nedelsiant jį naikinti, nes sugrauš konstrukcijas. Dar bus rekonstruojamas sinagogos interjeras. Jei ant tokio pagrindo dės lipdinius, jie nubyrės, – „Šiaulių kraštui“ kalbėjo Giedrė Rakštienė, daugiau kaip dešimt metų rūpinusis, kad Joniškio sinagogų kompleksas būtų restauruotas ir pritaikytas visuomenės poreikiams. – Kodėl nebuvo priežiūros? Statybos skyrius privalėjo matyti, kaip dirbama.“
Kitas sinagogą apžiūrėjęs specialistas stebėjosi, kad palangių nuolydžiai nevienodi, įstatant langus pripurkšta tiek statybinių putų, jog kai kur būtų tilpę įmūryti plytą, pelėsiai apėmė ne tik lubas, bet pasiekė gegnes.
„Ar atstatyta sinagoga dar kartą negrius?..“ – retoriškai klausė žmogus.
Darbai atlikti skubotai
„Darbai atlikti skubotai, reikėjo skubiai įsisavinti lėšas, nesilaikyta technologinių reikalavimų, – „Šiaulių kraštui“ pripažino Statybos skyriaus vedėjas Saulius Putna. – Dirbta žiemą, prieš tai apie porą metų pastatas stovėjo be stogo, sienos šlapios, mediena irgi, matyt, buvo neišdžiūvusi. Gera terpė pelėsiui. Prieš pusantro mėnesio statybinę įmonę „Meba“, kuri atstatė sinagogą, įpareigojome atlikti laboratorinius medienos tyrimus, jie to nepadarė.“
Giedrė Rakštienė mano, kad nepalankus metų laikas – žiema – nėra pateisinimas brokui: „Tai – ne priežastis blogam rezultatui. Medinės Kurmaičių koplyčios restauracija atlikta daugiau kaip prieš 10 metų, dirbta panašiomis meteorologinėmis sąlygomis, o ji puikiai atrodo.“
Tolesni sprendimai paaiškės po tyrimų
Šią savaitę sinagogą apžiūrėjo įmonės „Vilniaus restauratoriai“, atliksiančios vidaus interjero darbus, direktorius Sakalas Matuiza, valstybinės įmonės „Lietuvos paminklai“, prižiūrėsiančios darbų eigą, direktoriaus pavaduotojas Jaunius Kavaliauskas, Joniškio rajono Savivaldybės ir „Mebos“ atstovai.
Interjero detales atkursianti įmonė, išvydusi esamą būklę, nedelsiant pareikalavo atlikti laboratorinius medienos tyrimus, ko jau kartą buvo prašiusi Joniškio rajono savivaldybė.
Kadangi „Mebos“ atstovai teigė Lietuvoje žinantys vieną laboratoriją Kauno Technologijos universitete, kuri vasarą nedirba, „Vilniaus restauratoriai“ pasisiūlė tyrimus atlikti kitoje laboratorijoje.
Jei rezultatai parodys, kad mediena negiliai pažeista, „Meba“ turės nušveisti lubas ir apdoroti jas chemija. Jei paaiškėtų, kad medis nebetinkamas, darbus atlikę rangovai savo lėšomis privalės lubas pakeisti.
Pasak Statybos skyriaus vedėjo S. Putnos, Savivaldybei tai nieko nekainuotų, dėl galimų nesklandumų restauruojami objektai apdrausti, o rangovams, jei tektų medieną pakeisti, visi darbai gali atsieiti 10– 20 tūkstančių litų.
Tačiau Savivaldybė turės rasti lėšų sinagogos šildymui vasarą, nes prieita išvados, kad kitaip drėgmė iš pastato neišeis.
Trūkumus turės ištaisyti
Savivaldybės statybos skyrius Raudonosios sinagogos rekonstrukcijos darbų techninės priežiūros paslaugas pirko iš UAB „Joniškio projekto“ už 9800 litų.
Kodėl bendrovė į broką žiūrėjo pro pirštus, kodėl leido nesilaikyti technologinių reikalavimų?
„Medienos dokumentai pateikti be priekaištų, ji turėjo tikti. O darbų pažeidimų į žurnalą surašėme nemažai. Apie juos buvo informuoti dar anos kadencijos Savivaldybės atstovai – visi iki aukščiausio lygio. Statybininkai trūkumus turės ištaisyti. Net jei nebūtų sutartyje numatyta, tai įpareigoja Statybos įstatymas. Broką, jei jis atsiranda, privalo likviduoti penkerius metus, o tą, kuris paslėptas, iš išorės nematomas – dešimt metų,“ – „Šiaulių kraštui“ sakė UAB „Joniškio projektas“ vadovas Valentinas Marcikonis.
Grėsmingieji terminai
„Joniškio projekto“ vadovas V. Marcikonis plačiau kalbėti apie sinagogos statybos darbų pažeidimus nenorėjo, tačiau pastebėjo, kad apskritai keistai atrodo, jog įsisavinti lėšas būtina iki metų galo, tarsi pinigai po metų pabaigos sugestų.
Paraiškų vertinimai, darbų pirkimų konkursai Lietuvoje vyksta ilgai ir jau tampa taisykle, kad statybos darbams lieka vėlyvas ruduo ir žiema.
Kartą „Joniškio projekto“ techninės priežiūros specialistams teko nepasirašyti sutarties, nes objekto statybos darbams buvo likusi vos savaitė iki lėšų įsisavinimo termino pabaigos.
Raudonosios sinagogos rekonstrukcijos viešieji pirkimai bei projektavimo darbai taip pat užsitęsė. Iš beveik dvejų metų, per kuriuos turėjo būti įsisavintos lėšos, statyboms teliko vos apie 2,5 – 3 mėnesius.
Europoje – tik keletas
1865 metais pastatyta Raudonoji sinagoga priklauso Joniškio sinagogų kompleksui, kurį sudaro du statiniai.
Tokių kompleksų Europoje išlikę tik keletas. 2007-ųjų gruodį netikėtai griuvo Raudonosios sinagogos rytinis skliautas ir siena.
Dar iki griūties už 25 tūkstančius dolerių, skirtų Pasaulio paminklosaugos fondo, buvo nuimtas sutręšusias konstrukcijas slėgęs skardinis stogas, pastatas apdengtas apsaugine plėvele.
Loreta RIPSKYTĖ
